Šiandieninis pasaulis išgyvena laikotarpį, kurį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pavadino „geopolitinių tektoninių poslinkių“ era. Ši įžvalga, išsakyta prestižiniame Varšuvos saugumo forume, diskusijoje „Division of Labor, Unity of Purpose: the U.S., Europe, and the map of Strategic Enablers“ (liet. „Darbo pasidalijimas, tikslo vienybė: JAV, Europa ir strateginių įgalintojų žemėlapis“), ne tik pabrėžia dabartinių grėsmių mastą, bet ir kelia esminius klausimus apie Vakarų pasaulio atsaką. Ministro kalba aiškiai nubrėžė fronto linijas: demokratinis pasaulis turi telktis, kad išsaugotų taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, kuriai vis didesnį iššūkį meta revizionistinės valstybės.

Karas Europoje ir naujosios ašies kontūrai

Ministro Budrio perspėjimas remiasi dviem pagrindiniais faktiniais šaltiniais, apibrėžiančiais dabartinę geopolitinę padėtį. Pirma, didžiausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – Rusijos agresija prieš Ukrainą, trunkanti jau ketverius metus. Rusija, pasak ministro, yra pasiryžusi toliau perbraižyti sienas jėga. Ši agresija yra tiesioginis iššūkis tarptautinei teisei ir demonstruoja Maskvos ketinimą sugriauti pokario saugumo architektūrą.

Antra, ministras atkreipė dėmesį į Kinijos veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei jos globalų vaidmenį. Nors Kinija tiesiogiai nedalyvauja kare Ukrainoje, K. Budrys teigia, kad ji netiesiogiai remia Rusijos karo mašiną, siekdama plėsti savo globalią įtaką. Toks Kinijos elgesys, kartu su Rusijos agresija, rodo bendrą revizionistinių valstybių tendenciją, kurios bando pertvarkyti pasaulio tvarką pagal savo viziją, ignoruodamos tarptautines normas.

Strateginė vienybė: Dvi perspektyvos

Diskusijos „Darbo pasidalijimas, tikslo vienybė“ pavadinimas atspindi esminį klausimą: kaip JAV ir Europa turėtų paskirstyti atsakomybę siekiant bendro strateginio tikslo. Ministro Budrio pozicijoje galima įžvelgti dviejų perspektyvų analizę – transatlantinės vienybės neišvengiamumas ir Europos strateginių gebėjimų stiprinimo būtinybė.

Transatlantinė jungtis: Šiandienos saugumo garantas

K. Budrys aiškiai įvardijo, kad JAV ir Europos strateginė vienybė reiškia stiprų NATO, o tai yra efektyvaus atgrasymo pagrindas. Ministras pabrėžė transatlantinės vienybės svarbą ir būtinybę didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms. Pasak jo, JAV įsitraukimas ir pajėgų išlaikymas Europoje tebėra gyvybiškai svarbūs saugumui užtikrinti. Ši perspektyva atspindi dabartinę realybę, kai Rusijos grėsmė reikalauja greito ir koordinuoto atsako, o JAV karinės ir ekonominės galios indėlis yra nepamainomas.

Europos strateginių gebėjimų augimas: Žvilgsnis į ateitį

Kita perspektyva, į kurią atkreipė dėmesį ministras, yra būtinybė kuo sparčiau stiprinti Europos strateginius gebėjimus. Tai nėra alternatyva transatlantiniam ryšiui, o greičiau jo papildymas ir užtikrinimas ateityje. Ministras išvardijo konkrečias sritis:

▪️Eksponentiškai auginti Europos gynybos pajėgumus.

▪️Užtikrinti karinį mobilumą Europoje.

▪️Skatinti investicijas į karines inovacijas.

▪️Gerinti ES-NATO koordinavimąsi, užtikrinant pastangų papildomumą.

Šis akcentas rodo, kad Europa negali amžinai remtis tik JAV pagalba. Atsižvelgiant į JAV vidinės politikos neapibrėžtumą ir Kinijos keliamus iššūkius Ramiojo vandenyno regione, Europos savarankiškumas ir gebėjimas efektyviai veikti tampa strategine būtinybe.

Pagrindinis strateginis projektas: Parama Ukrainai

K. Budrio kalboje Ukrainos klausimas užėmė centrinę vietą, įvardintas kaip visos transatlantinės bendruomenės prioritetinis strateginis projektas. Ministras pabrėžė, kad Ukrainos pergalė yra ir mūsų visų saugumas.

Ministras paneigė idėją, kad Ukraina yra tik „buferinė zona“, teigdamas, jog ji yra „kertinė Europos saugumo dalis“. Be to, jis įvardijo Ukrainą kaip „pažangiausią karinės taktikos ir praktikos kovoje prieš agresiją mokytoją“, ypač kovoje su dronų grėsmėmis. Tai apverčia tradicinę pagalbos gavėjo ir teikėjo sampratą: Ukraina ne tik kovoja už savo laisvę, bet ir kaupia neįkainojamą patirtį, kuri tiesiogiai prisideda prie visos Europos saugumo.

Būtinybė būti stipriems ir vieningiems

Ministro Kęstučio Budrio pasisakymas Varšuvos saugumo forume – tai aiškus signalas apie dabartinę geopolitinę grėsmę ir kvietimas veikti. Pagrindinė ministrų kalbos mintis skamba taip: demokratinis pasaulis privalo demonstruoti ne tik vienybę, bet ir apčiuopiamą strateginį stiprumą.

„Barbarai būriuojasi prie Europos vartų, todėl turime būti stiprūs ir vieningi kaip niekad“, – pabrėžė ministras. Šis retorinis akcentas pabrėžia ne tik karinės galios svarbą, bet ir moralinę pareigą ginti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Ministro žodžiai apibendrina ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytų Europos šalių poziciją: ilgalaikė ir nuosekli parama Ukrainai, transatlantinis ryšys, ir ambicingas Europos strateginių gebėjimų stiprinimas – tai trys kertiniai akmenys, ant kurių turi būti statoma Europos saugumo ateitis geopolitinių tektoninių poslinkių eroje. Vakarų pasauliui nepakanka tik pripažinti grėsmę – jis turi eksponentiškai didinti savo atsakomąjį potencialą.