Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas inicijavo įstatymo projektą, kuriuo siūloma suteikti galimybę Lietuvos gyventojams atgauti pinigus, sumokėtus už baudas, skirtas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 pandemiją. Rimas Jonas Jankūnas, Seimo narys 2024–2028 metų kadencijoje, išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, priklauso minėtai frakcijai ir aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime. Jo iniciatyva, įregistruota kaip vienkartinę piniginę kompensaciją numatantis įstatymo projektas, kelia diskusijų bangą visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose. Šis žingsnis rodo Seimo nario siekį reaguoti į galimus gyventojų nusiskundimus dėl pandemijos laikotarpiu taikytų griežtų priemonių ir skirtų baudų.
Pats siūlymas numato vienkartinę piniginę kompensaciją tiems gyventojams, kurie buvo nubausti už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų pažeidimus. Parlamentaras siūlo kompensuoti baudas, sumokėtas už pažeidimus, įvykdytus 2020–2022 metais. Šis laikotarpis apima pačias griežčiausias COVID-19 pandemijos fazes Lietuvoje, kai buvo taikomi įvairūs judėjimo, susibūrimų ir veiklos apribojimai. Oficialus šio teisės akto pavadinimas yra „Geros valios kompensacijų už paskirtas ir sumokėtas administracines baudas dėl karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymo įstatymo projektas“. Šis įstatymo projektas buvo užregistruotas 2025 metų gegužės 15 dieną Seime ir yra pažymėtas registracijos numeriu XVP-454. Rimas Jonas Jankūnas yra nurodytas kaip šio projekto rengėjas.
Rimas Jonas Jankūnas savo iniciatyvą aiškina siekiu stiprinti pilietinį dialogą tarp valdžios ir visuomenės. Pasak jo, šis sprendimas būtų vienkartinio pobūdžio ir neturėtų būti laikomas kaip teisinis precedentas, toleruojantis įstatymų pažeidimus ateityje. Šis argumentas pabrėžia, kad iniciatyva yra nukreipta į praeities įvykius ir siekia atkurti pasitikėjimą tarp piliečių ir valstybės po sudėtingo pandemijos laikotarpio. Visuomenėje pandemijos metu galėjo susiklostyti įvairių nuomonių dėl taikytų apribojimų griežtumo ir proporcingumo, o šis pasiūlymas gali būti vertinamas kaip bandymas atliepti dalies gyventojų patirtus nepatogumus ir finansinius nuostolius dėl skirtų baudų.
Vis dėlto, ši iniciatyva gali susidurti su įvairiais iššūkiais ir sulaukti prieštaravimų. Vienas pagrindinių klausimų yra susijęs su galimomis finansinėmis pasekmėmis valstybės biudžetui. Nėra aišku, kokia bendra suma buvo surinkta iš baudų už karantino pažeidimus 2020–2022 metais, tačiau akivaizdu, kad grąžinimas šių lėšų reikštų papildomą finansinę naštą valstybei. Taip pat gali kilti klausimas dėl teisingumo tiems gyventojams, kurie sąžiningai laikėsi visų nustatytų taisyklių ir sumokėjo jiems skirtas baudas. Jie gali jaustis diskriminuojami, jei pažeidėjams bus kompensuotos jų sumokėtos sumos. Be to, gali būti sudėtinga logistiškai identifikuoti visus asmenis, sumokėjusius baudas per minėtą laikotarpį, ir užtikrinti, kad kompensacijos pasiektų būtent juos, ypač jei praėjo nemažai laiko ir dalis duomenų gali būti pasenę ar neprieinami. Galiausiai, kai kurie gali argumentuoti, kad baudos atliko svarbų vaidmenį, mažinant pažeidimų skaičių ir prisidedant prie visuomenės sveikatos apsaugos kritiniu pandemijos laikotarpiu.
COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje buvo įvestos įvairios baudos už karantino taisyklių pažeidimus. Fiziškiems asmenims grėsė baudos nuo 500 iki 1500 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų. Taip pat buvo numatytos mažesnės baudos už savivaldybių sprendimų pažeidimus. Vien per vieną 2021 metų vasario savaitę policija išrašė apie 1500 baudų. Iki 2020 metų balandžio mėnesio buvo nubausta daugiau nei 1300 žmonių už karantino taisyklių pažeidimus. Šie skaičiai rodo, kad baudų sistema buvo aktyviai naudojama siekiant užtikrinti karantino režimo laikymąsi.
Analizuojant tarptautinę patirtį, galima rasti pavyzdžių, kai šalys svarstė ar net įgyvendino panašias iniciatyvas. Pavyzdžiui, Naujasis Pietų Velsas Australijoje nusprendė atšaukti visas likusias COVID-19 baudas ir grąžinti sumokėtus pinigus. Šis sprendimas buvo priimtas po teisinių ginčų dėl baudų galiojimo. Viktorijos valstijoje, taip pat Australijoje, buvo įvesta lengvatų schema, leidžianti tam tikroms gyventojų grupėms sumažinti COVID-19 baudas, tačiau tai nėra tas pats, kas visiškas sumokėtų baudų grąžinimas. Naujojo Pietų Velso pavyzdys rodo, kad baudų grąžinimas galimas, ypač jei kyla klausimų dėl jų teisinio pagrįstumo. Lietuvoje Rimo Jono Jankūno siūlymas yra grindžiamas „geros valios“ principu ir siekiu stiprinti pilietinį dialogą, o ne tiesioginiu abejojimu baudų teisėtumu.
Šiuo metu nėra žinoma apie kitų Lietuvos politikų ar visuomenės reakciją į šį konkretų pasiūlymą. Įstatymo projekto likimas priklausys nuo to, kiek jis sulauks palaikymo Seime iš įvairių frakcijų. Taip pat svarbi bus ir visuomenės nuomonė šiuo klausimu. Nors dalis gyventojų, gavusių baudas, tikriausiai palankiai įvertintų galimybę atgauti sumokėtus pinigus, kiti gali kritikuoti šią iniciatyvą kaip neteisingą tų atžvilgiu, kurie sąžiningai laikėsi taisyklių.
Apibendrinant, Seimo nario Rimo Jono Jankūno pasiūlymas dėl COVID-19 karantino metu sumokėtų baudų grąžinimo yra iniciatyva, sulaukusi dėmesio tiek politiniuose, tiek visuomenės sluoksniuose. Pasiūlymas numato vienkartinę piniginę kompensaciją už 2020–2022 metais sumokėtas baudas, o jo pagrindinis argumentas yra siekis stiprinti pilietinį dialogą. Vis dėlto, ši iniciatyva susiduria su galimais finansiniais, teisiniais ir logistiniais iššūkiais, taip pat gali sukelti diskusijų dėl teisingumo principo. Šiuo metu įstatymo projektas yra registruotas Seime ir laukia tolesnio svarstymo. Jo likimas priklausys nuo politinės valios ir visuomenės nuomonės. Ši iniciatyva yra svarbi diskusijos apie pandemijos valdymo priemonių pasekmes ir valstybės santykį su piliečiais dalis.