Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė interviu leidiniui „Focus+“ pasidžiaugė istorine NATO deklaracija, kuria susitarta dėl 5 proc. gynybai, pabrėžė aljanso narių bendradarbiavimo svarbą ir reikšmingą Vokietijos kariuomenės vaidmenį Europos gynime.
Lietuvos gynybos ministrei Dovilei Šakalienei NATO viršūnių susitikimas yra istorinė sėkmė. JAV pasiekė tai, ko jau seniai reikalavo Baltijos šalys: masinio perginklavimo. Ji kreipiasi į vokiečius.
Ministre, šiandien Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo galutinė deklaracija istoriškai trumpa – vos vieno puslapio. Nepaisant to, ji švenčiama kaip proveržis. Ar tikrai?
Net jei galutinis dokumentas būtų vos dviejų pastraipų ilgio, jis būtų aukso vertės. Susitarimas dėl penkių procentų gynybos išlaidų visoms narėms yra istorinis – 3,5 procento tradicinei gynybai, 1,5 procento susijusioms sritims. Tai paradigmos pokytis. Ir aiškus signalas: Rusija yra reali grėsmė – ir mes reaguojame kaip vienas. Ukrainos atžvilgiu tai yra stiprybės žinia.
Jūs skambate beveik euforiškai. Bet ar NATO sutarties 5 straipsnis – savitarpio pagalbos pažadas – vis dar garantuojamas JAV prezidento Donaldo Trumpo?
Nepaisant prieštaringų Vašingtono pareiškimų, JAV nori stipraus aljanso. Jos reikalauja didesnio savo partnerių įsipareigojimo. Jei Trumpui nerūpėtų NATO, šis spaudimas nebūtų daromas. Ir JAV teisi: jei norime ginti taisyklėmis pagrįstą tvarką – tiek nuo Putino, tiek nuo Xi Jinpingo – aljansui reikia karinio patikimumo. Atgrasymas veikia tik tuo atveju, jei esame pasirengę nedelsiant ir vieningai reaguoti į ekstremaliąją situaciją. Jūsų kancleris Friedrichas Merzas taikliai pasakė: Vokietijos gynyba vyksta ir Lietuvoje. Tokios aiškios žinutės yra labai svarbios.
„Nepaisant prieštaringų Vašingtono pareiškimų, JAV nori stipraus aljanso.“
Lietuvių krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė
Viršūnių susitikimo dokumento rezoliucijos gerokai atsilieka nuo praėjusių metų rezoliucijų. Anuomet Ukrainos kelias į NATO narystę buvo apibūdintas kaip „negrįžtamas“. Šiandien tokia formuluotė atrodo neįsivaizduojama. Tačiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžia, kad šis pažadas tebėra galiojantis. Ar tai tik svajonės?
NATO yra suverenių valstybių aljansas, ir bet kokiam prisijungimui reikalingas vieningumas. Daugelis narių yra įsitikinę: Ukraina priklauso mums – ne tik todėl, kad ji pritaria mūsų vertybėms, bet ir todėl, kad ji stiprina mūsų saugumo politiką. Jokia Europos armija neturi daugiau kovinės patirties gindamasi nuo Rusijos. Todėl Ukrainai reikia NATO, o NATO reikia Ukrainos. Tačiau ne visos valstybės yra pasiruošusios. Tačiau kiekvienas, kuris prisijungia prie šeimos, turi būti visų priimtas. Labai tikiuosi, kad šis procesas netrukus įgaus pagreitį.
Kancleris Friedrichas Merzas nori imtis vadovaujančio vaidmens Europos NATO valstybėse. Ko tiksliai tikitės iš Vokietijos?
Merzas nori, kad Bundesveras taptų stipriausia įprastine armija Europoje. Visiškai teisingai! Vokietijai reikia stiprios armijos, galinčios ginti Europą. Dabartinėje situacijoje svarbūs ne teiginiai, o neginčijami faktai: investicijos į gynybą, pramonės pajėgumai, kariuomenės stiprumas, mokymo zonos, įranga. Štai kas svarbu. Jei Vokietija į tai žiūrės rimtai, iki 2030 m. kiekvienas vokietis gyvens laisvoje, stabilioje šalyje – stabilioje ES su laisvais kaimynais.
Vokietijoje daug kalbama apie taiką – Lietuvoje – apie gynybą. Ką pasakytumėte vokiečiams, kurie skeptiškai vertina karinį mąstymą?
Tiesą sakant, mane stebina toks mąstymas Vokietijoje. Juk pusė šalies kadaise buvo sovietinės sistemos dalis. Mes, Lietuvoje, gyvenome ypač atšiauriame šio kalėjimo skyriuje. Mano šeimos nariai buvo kankinami, deportuojami ir žudomi. Mano mama gimė kareivinėse Sibire, kur vos išgyveno. Daugelis žmonių buvo persekiojami ir Rytų Vokietijoje. Tai, ką Rusija daro Ukrainoje šiandien, yra bauginančiai panašu. Todėl kreipiuosi į vokiečius: prisiminkite, ką Rusija padarė jums ir mums. Ir neleiskite, kad tai pasikartotų. Tai taip pat susiję su jūsų pačių ateitimi.
Ar tikrai manote, kad grėsmė Europai yra tokia didelė?
Rusija ne tik kariauja prieš Ukrainą, bet ir tuo pačiu metu smarkiai plečia savo ginkluotąsias pajėgas – nukreiptas į naujas NATO valstybes, tokias kaip Suomija ir Balkanų šalys. Todėl pritariu savo kolegos iš Vokietijos Boriso Pistoriaus ir daugelio Europos žvalgybos agentūrų vertinimui: Rusija galėtų būti pasirengusi išbandyti NATO vos po kelerių metų. Ar tai įvyks, priklauso nuo mūsų – nuo mūsų įsipareigojimo savo saugumui. Todėl NATO viršūnių susitikimas Hagoje yra istorinis.
Ar bijote, kad karas Artimuosiuose Rytuose trumpuoju laikotarpiu užgoš NATO viršūnių susitikimą, o ilguoju – karą Ukrainoje?
Trumpuoju laikotarpiu taip – žinoma, karas Artimuosiuose Rytuose kelia neramumus, nukreipia dėmesį nuo Ukrainos ir greičiausiai supurtys energetikos rinkas. Tačiau ilguoju laikotarpiu matome ir strateginį poveikį: vienas iš keturių pagrindinių „Blogio ašies“ veikėjų – kuriam, be Irano, priklauso Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja – bus kariškai susilpnintas ir jam bus užkirstas kelias tapti branduoline valstybe. NATO požiūriu tai teigiama, nes šie keturi glaudžiai bendradarbiauja prieš mus, prieš Ukrainą, prieš Europą ir prieš JAV.
Kalbant apie strateginį atgrasymą, intervencijos Irane žinia taip pat aiški: kiekvienas, kovojantis prieš NATO, susidurs su visa galingiausios NATO narės jėga. Štai kaip atrodytų karas prieš aljansą – ne taip, kaip Ukrainoje, bet daug masyviau. Vien tai turi atgrasomąjį poveikį.
Interviu originalo kalba: https://www.focusplus.de/politik/nato-gipfel-denkt-russland-euch-uns-angetan-hat-2471?fbclid=IwY2xjawLJ1c1leHRuA2FlbQIxMQABHgTwkBbktdx9V4rIWUIi2JjZycy7z73yI3MpjN8Ray0KZnoUduXFOftpFr8p_aem_eEDxezfyhnmgAzCmHHGWRw