Lietuvos ekonomika 2025 metais turėtų augti, tačiau susiduria su dideliu išorinės aplinkos neapibrėžtumu, rodo atnaujintas Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijus. Nors šalies ūkis išlieka atsparus, o augimą palaiko stiprus vidaus vartojimas, svarbiu iššūkiu tampa globalios prekybos sąlygų pokyčiai.
Pagrindinės ekonominės prognozės
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP (bendrasis vidaus produktas) 2025 metais augs 2,6%, o 2026 metais augimo tempas paspartės iki 3,3%. Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,5% dėl aukštesnių administruojamų, paslaugų ir maisto kainų bei stiprios vidaus paklausos. Vėliau, artėjant vidutinio laikotarpio pabaigai, infliacija turėtų lėtėti iki 2,4%.
Nors nedarbo lygis 2025 metais sudarys 7,1% (dėl nuolatinio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo), atlyginimų augimas išliks spartus – 8,5% šiemet ir 7,3% kitais metais. Šis atlyginimų augimas, gerokai viršijantis infliaciją, stiprins gyventojų perkamąją galią ir skatins vartojimą.
Vidaus vartojimas kaip pagrindinis variklis
Viena iš pagrindinių varomųjų jėgų, palaikančių Lietuvos ekonomiką, yra vidaus vartojimas. Numatoma, kad šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos augs 2,6%, o kitais metais, gyventojams gavus galimybę atsiimti dalį lėšų iš II pensijų pakopos, vartojimo augimas gali paspartėti iki 4,6%. Siekiant, kad šios lėšos prisidėtų prie ilgalaikio ekonomikos augimo, finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia, jog valstybė ir investiciniai fondai turėtų skatinti šias lėšas investuoti.
Išorinės aplinkos iššūkiai ir rizikos
Lietuvos ūkis susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos lemia nestabili išorinė aplinka. Pagrindinis veiksnys – JAV įvesti prekybos muitai, kurie kelia grėsmę Lietuvos pramonės produkcijos konkurencingumui. Nepaisant to, eksportas išliks gyvybingas, 2025 metais augs 3,2%, o vėlesniais metais – 2,9%. Tam turėtų padėti palankesnė pinigų politika ir mažesnės palūkanų normos.
Tarp kitų rizikos veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos, išskiriami:
▪️Geopolitinės įtampos, tokios kaip Rusijos karas Ukrainoje.
▪️Stiprėjantis protekcionizmas pasaulinėje prekyboje.
▪️Galimi energijos ir kitų žaliavų kainų šuoliai.
▪️Euro zonos ir pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimas.
Vis dėlto, egzistuoja ir teigiamų rizikos veiksnių, kurie galėtų lemti dar palankesnę ekonominę raidą. Tai apima spartesnį monetarinės politikos švelninimą, spartesnį ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą ir kvalifikuotų darbuotojų imigraciją.
Apskritai, prognozės rodo, kad Lietuvos ekonomika išlaikys stabilų augimą, remdamasi tvirtu vidaus vartojimu, tačiau jos ateitis priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie kintančių globalios ekonomikos sąlygų.
