Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos sporto bendruomenės ir politikos laukas įkaitęs. Diskusijų epicentre – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) veiksmai ir jų vertinimas. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, vadovaujama Europos čempionės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, viešai kritikuoja socialdemokratų valdomą ministeriją dėl, jų teigimu, nepakankamo dėmesio aukščiausio meistriškumo sportui ir Nacionaliniame pažangos plane (NPP) numatytų tikslų ignoravimo. ŠMSM, nors ir pripažįsta iššūkius, akcentuoja platesnį požiūrį į fizinio aktyvumo skatinimą ir infrastruktūros gerinimą. Šis politinis ginčas atveria platesnį klausimą: kas yra svarbiau – siekti konkrečių, „medalių“ skaičiumi matuojamų tikslų, ar dėti pamatus tvariam sporto sistemos vystymui?
Nacionalinio pažangos plano tikslai ir politinis fonas
Lietuvos sporto strategijos pagrindas yra 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas. Jame numatytas ambicingas tikslas – iki 2030 m. olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose iškovotų medalių skaičių padidinti iki 17. Šis skaičius yra trimis didesnis nei 2018 m. pasiektas rezultatas, o jo siekimas reikalauja sistemingo ir nuoseklaus darbo su sportininkais.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, kurios gretose yra du čempionai – Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Virgilijus Alekna, teigia, kad dabartinė ŠMSM ne tik neskiria pakankamai dėmesio šiam tikslui, bet ir politiškai jo nesuformuluoja. Pasak V. Aleknos, ministerijos atstovai susitikimo metu negalėjo įvardinti konkretaus medalių skaičiaus, kurio būtų siekiama 2028 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse. Tai, liberalo nuomone, rodo, kad visas pasiekimų krūvis tenka patiems sportininkams, o valdžia nesuteikia jiems reikiamo pastiprinimo.
Ministerijos atsakas ir nauji prioritetai
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas pripažino, kad tiesioginio „medalių“ tikslo kol kas nekelia. Pasak jo, ministerija didžiausią prioritetą teikia fizinio aktyvumo skatinimui ir klubinės sistemos tvarkymui. Viceministro teigimu, tik sukūrus tvarius pamatus, galima kalbėti apie aukščiausio meistriškumo sportininkų skaičių ir jų pasiekimus. Vienas iš pagrindinių kliuvinių, pasak ministerijos atstovų, yra per penkerius metus vis dar nesukurtas Sporto registras, be kurio sunku planuoti ir įgyvendinti veiksmingą strategiją. Be to, ministrė Raminta Popovienė teigia, kad reikalingi teisės aktai dar tik ruošiami.
Ši pozicija signalizuoja apie esminį požiūrių skirtumą. Kol Liberalų sąjūdis akcentuoja ambicijas ir rezultatus, matuojamus medaliais, ŠMSM vadovybė akcentuoja pragmatiškumą ir platesnės sporto sistemos problemas, kurias, jų nuomone, būtina išspręsti pirmiausia.
Nacionalinės sporto agentūros likimas
Dar viena ginčų sritis – ketinimai performuoti 2022 m. įkurtą Nacionalinę sporto agentūrą (NSA). V. Alekna pabrėžia, kad būtent šios agentūros veikla pastaraisiais metais prisidėjo prie gerėjančių sportininkų rezultatų. Jo nuomone, sprendimas performuoti efektyviai veikiančią instituciją kelia abejonių. Ministro tiesioginė atsakomybė yra suformuluoti užduotis agentūrai, tačiau, pasak liberalo, susitikimo metu išgirsta, kad tai nebuvo padaryta.
Savo ruožtu R. Popovienė teigia, kad NSA pertvarka bus vykdoma atsižvelgiant į sporto organizacijų lūkesčius. Pagrindiniai pertvarkos tikslai – pašalinti funkcijų dubliavimą, supaprastinti administravimo modelį ir užtikrinti tvarų finansavimą. Ši ministerijos pozicija rodo siekį optimizuoti veiklą ir išvengti chaoso sistemoje, nors kritikų nuomone, tai gali atitolinti jau nustatytų tikslų siekimą.
Išvados
Politiniai ginčai dėl sporto strategijos atskleidžia gilų požiūrių skirtumą. Iš vienos pusės – ambicingas, į medalius orientuotas požiūris, kurį gina politikai-sportininkai. Jų argumentai remiasi idėja, kad aukščiausi pasiekimai įkvepia visuomenę ir kuria valstybės įvaizdį. Iš kitos pusės – pragmatiškas, į sisteminius pokyčius nukreiptas požiūris, kurį gina ŠMSM. Jų argumentai akcentuoja, kad be tvirtų pamatų – fizinio aktyvumo, sporto infrastruktūros ir aiškaus administravimo – negalima tikėtis ilgalaikės sėkmės.
Atsakomybė už sportininkų rezultatus išties priklauso ne tik nuo pačių atletų, bet ir nuo politinės valios, kuri sukuria jiems reikiamas sąlygas. Ar dabartinės ŠMSM sprendimai atitolins, ar, priešingai, sustiprins galimybes pasiekti nacionaliniame plane numatytus tikslus, parodys tik laikas. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad be aiškios ir suderintos strategijos, paremtos abiejų pusių dialogo, pasiekti ambicingų rezultatų bus itin sunku.