Lietuvai nuolat stiprinant savo nacionalinį saugumą, kyla nauji iššūkiai, susiję su šiuolaikinėmis technologijomis. Viena iš jų – sparčiai populiarėjantys, bet kartu ir vis didesnį pavojų keliantys bepiločiai orlaiviai, arba dronai. Siekiant užtikrinti šalies oro erdvės apsaugą, Vyriausybė skubos tvarka pateikė Seimui Aviacijos įstatymo pataisas, kurios įteisina naują mechanizmą – ribojamųjų oro erdvės zonų nustatymą ir aktyvavimą. Šios pataisos atspindi augančią grėsmę ir būtinybę valstybei turėti lankstesnius bei efektyvesnius įrankius jai suvaldyti.

Kodėl reikalingos pokyčiai?

Iki šiol galiojantis teisinis reguliavimas leidžia naudoti karinę jėgą prieš orlaivius tik išimtiniais atvejais – kai jie įskrenda į draudžiamąją zoną ir kelia realų pavojų svarbiems valstybės objektams. Vis dėlto, kaip pabrėžė vienas iš pataisų rengėjų, R. Žiobakas, dronai kelia vis didesnį pavojų nacionaliniam ir visuomenės saugumui. Jų valdymas yra lengvai prieinamas plačiajai visuomenei, tačiau net ir maži bepiločiai orlaiviai gali būti panaudoti kenkėjiškiems tikslams, pavyzdžiui, teroro akcijoms, žvalgybai ar tiesiog sukeliant chaosą. Todėl tapo būtina sukurti teisinę bazę, leidžiančią kariuomenei greičiau reaguoti ir panaudoti karinę jėgą prieš tokius pažeidimus taikos metu.

Naujasis mechanizmas ir jo veikimo principai

Pataisomis numatoma sukurti ištisą ribojamųjų oro erdvės zonų tinklą. Konkrečios zonos aktyvavimas priklausytų nuo esamos grėsmės, o sprendimą dėl aktyvavimo priimtų oro eismo paslaugų teikėjas „Oro navigacija“ kariuomenės vado prašymu. Šis modelis įgalina greitą ir lanksčią reakciją į kylančias grėsmes, neapsiribojant tik griežtai apibrėžtomis draudžiamosiomis zonomis.

Numatoma, kad orlaivių pilotai apie aktyvuojamą ribojamąją zoną būtų informuojami ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki jos aktyvavimo. Tai suteiktų pakankamai laiko pilotams saugiai pasitraukti iš numatytos zonos ir išvengti galimų incidentų. Oro eismo paslaugų teikėjas turėtų pareigą informuoti visus pilotus, esančius aktyvuotoje ribojamojoje zonoje, ir nurodyti, kad jie nedelsiant ją paliktų.

Iššūkiai ir galimos perspektyvos

Nors pataisos yra sveikintinas žingsnis siekiant sustiprinti Lietuvos oro erdvės saugumą, jos kelia ir tam tikrų klausimų. Visų pirma, svarbu užtikrinti, kad naujasis mechanizmas netaptų kliūtimi civilinei aviacijai ar dronų naudotojams, kurie veiklą vykdo teisėtai ir nekelia pavojaus. Ribojamųjų zonų aktyvavimas turi būti pagrįstas realiomis grėsmėmis, o ne tapti priemone, ribojančia verslo ar laisvalaikio veiklą. Būtina rasti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir piliečių teisių.

Antra, kyla klausimas dėl informacijos sklaidos. Nors pataisos numato, kad pilotai bus informuojami, svarbu užtikrinti, kad ta informacija pasiektų ne tik tradicinių orlaivių pilotus, bet ir dronų operatorius. Dauguma dronų entuziastų nėra profesionalūs pilotai ir gali nesekti oficialių aviacijos naujienų kanalų. Todėl būtina sukurti aiškią ir greitą informavimo sistemą, pavyzdžiui, per specialias mobiliąsias programėles ar kitus plačiai naudojamus kanalus.

Apibendrinant

Aviacijos įstatymo pataisos – tai proaktyvus Lietuvos žingsnis, atsakant į šiuolaikinius saugumo iššūkius. Naujas ribojamųjų oro erdvės zonų mechanizmas suteiks kariuomenei lankstesnių galimybių reaguoti į kylančias grėsmes, ypač susijusias su bepiločiais orlaiviais. Nors įstatymų leidybos procese dar laukia diskusijos, svarbu, kad galutinis sprendimas ne tik sustiprintų nacionalinį saugumą, bet ir išlaikytų atvirą bei sklandžią oro erdvę teisėtiems naudotojams. Šios pataisos rodo, kad valstybė rimtai vertina technologijų keliamus pavojus ir yra pasirengusi imtis veiksmingų priemonių jiems suvaldyti.