Lietuvos Vyriausybė pritarė esminiam žingsniui, pratęsdama laikinąją apsaugą Ukrainos piliečiams dar vieneriems metams – iki 2027 metų kovo 4 dienos. Šiuo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymu siekiama užtikrinti stabilumą bei gerokai sumažinti administracinę naštą tiek Migracijos departamentui, tiek patiems karo pabėgėliams.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžia, kad kol tęsiasi Rusijos karinė agresija Ukrainoje, laikinosios apsaugos pratęsimas yra būtina priemonė. „Kol tęsiasi Rusijos karinė agresija Ukrainoje, laikinosios apsaugos pratęsimas karo pabėgėliams – būtina priemonė, siekiant užtikrinti stabilumą ir mažinti administracinę naštą“, – teigė ministras.

Mažiau biurokratijos ir ilgesni leidimai

Iki šiol galiojantis Vyriausybės nutarimas numatė laikinosios apsaugos taikymą iki 2026 m. kovo 4 d. Priėmus naująjį nutarimą, bus išduodami ilgesnį laiką galiojantys leidimai gyventi. Tai reiškia, kad leidimų keitimo procesai taps retesni ir lengviau valdomi, kas palengvins gyvenimą Lietuvoje esantiems ukrainiečiams ir atlaisvins Migracijos departamento resursus.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, 2022 m. vasarį prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, susitarė skirti laikinąją apsaugą pabėgėliams ir nuo tada šį terminą kasmet pratęsia.

Statistika rodo poreikį

Naujausi duomenys atskleidžia, kad laikinosios apsaugos poreikis išlieka didelis. 2025 m. rugsėjo 9 d. galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu turėjo 47 534 asmenys. Šis skaičius rodo stabilų ukrainiečių buvimą šalyje, nors pastaraisiais metais jis svyravo: 2024 m. liepą tokių asmenų buvo apie 44 tūkst., o 2023 m. lapkritį – apie 52 tūkst.

Migracijos departamentas ir toliau kasdien sulaukia apie 30–40 naujų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu, kas tik patvirtina nuolatinį naujų pabėgėlių srautą ir poreikį toliau taikyti šią apsaugos priemonę.