2026 m. gegužės 31 d. Lietuva mini neeilinį jubiliejų – sukanka lygiai 25 metai, kai mūsų šalis tapo visateise Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Šis istorinis žingsnis, žengtas 2001 m., ne tik galutinai integravo Lietuvą į pasaulinę ekonomikos sistemą, bet ir tapo pamatiniu lūžiu, atvėrusiu duris į Europos Sąjungą (ES) bei užtikrinusiu stabilų šalies eksporto augimą.

Kelias į atvirą ir prognozuojamą pasaulį

Tapimas PPO nare Lietuvai reiškė perėjimą prie visiškai naujų žaidimo taisyklių. Mažai, atvirai ir nuo eksporto itin priklausomai šalies ekonomikai buvo gyvybiškai svarbu išeiti iš dvišalių susitarimų zonos ir įgyti teisinę apsaugą tarptautinėje erdvėje.

PPO suteikė Lietuvos verslui tai, kas ekonomikoje vertinama labiausiai – prognozuojamą ir skaidrią aplinką. Ši narystė padėjo drastiškai sumažinti prekybos kliūtis, panaikinti perteklinius tarifus bei administracinę naštą. Svarbiausia – Lietuva gavo prieigą prie PPO ginčų sprendimo mechanizmo, kuris leidžia mažesnėms valstybėms teisiškai apsiginti nuo didžiųjų rinkos žaidėjų ekonominio spaudimo ar diskriminacijos.

Nuo taisyklių mokinės – iki jų kūrėjos

Per 25 narystės metus Lietuva evoliucionavo iš šalies, kuri tik taikė tarptautinius standartus, į aktyvią pasaulinės prekybos politikos formuotoją. Lietuvos diplomatai ir ekspertai ne kartą pirmininkavo svarbiems organizacijos komitetams, tiesiogiai prisidėdami prie muitinės procedūrų tobulinimo, subsidijų ribojimo ir skaitmeninės prekybos plėtros taisyklių atnaujinimo.

Vienas ryškiausių Lietuvos pasiekimų įsirašė 2013 m., kai mūsų šalis pirmininkavo ES Tarybai. Būtent tuomet buvo sėkmingai užbaigtos derybos dėl Prekybos palengvinimo susitarimo – vieno reikšmingiausių dokumentų per visą PPO istoriją, kuris visame pasaulyje supaprastino ir paspartino muitinės procedūras.

Faktas: 1995 metais Marakešo sutartimi įkurta PPO šiandien vienija 166 valstybes, kurios kartu kontroliuoja net 98% pasaulio prekybos apyvartos.

Nauji iššūkiai ir būtinybė reformuotis

Šis 25 metų jubiliejus pasitinkamas pasauliui išgyvenant sudėtingą transformacijos etapą. Pastarųjų metų geopolitinė įtampa, augantis protekcionizmas, tiekimo grandinių sutrikimai ir žaibiškas technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas ir el. prekyba, šuolis kelia rimtų iššūkių tradicinei PPO sistemai.

Šių dienų realybė rodo, kad taisyklės privalo keistis kartu su pasauliu. Todėl šiandienis Lietuvos prioritetas PPO – ne tik užtikrinti, kad jau esami susitarimai veiktų sklandžiai, bet ir aktyviai prisidėti prie organizacijos reformos. Lietuva nuosekliai pasisako už daugiašalės sistemos stiprinimą, nes skaidri, taisyklėmis grįsta ir prognozuojama aplinka išlieka geriausiu mažuoju ekonominių galių saugumo garantu.

Nuotraukoje: Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pasirašo Lietuvos stojimo į PPO protokolą. Už jo stovi užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, iš dešinės pirmas – Lietuvos ambasadorius prie JT ir derybų dėl stojimo į PPO vadovas Algimantas Rimkūnas.