Įsivaizduokite nekilnojamojo turto sandorį, kuris sveiku protu nesuvokiamas jokiam mirtingajam: prabangūs, beveik 100 kvadratinių metrų apartamentai prestižinėje Palangos Kunigiškių zonoje už kainą, kuri labiau primintų apgriuvusį bendrabučio kambarį provincijoje. Širvintų rajono savivaldybės tarybos narei Marijai Gudonienei tai nėra miražas – tai realybė, už kurios slepiasi kai kas gerokai pavojingiau nei tiesiog sėkminga derybinė pozicija.

Šiame tyrime atveriame schemos anatomiją, kurioje persipina Širvintų merės Živilės Pinskuvienės šeimos interesai, milijoninės vertės savivaldybės užsakymai ir įžūlus bandymas legalizuoti nepagrįstą naudą. Ar tai tik sutapimas, ar gerai apgalvotas „atsidėkojimo“ mechanizmas, kurį finansavo mokesčių mokėtojai?

Matematika, kuri nepaklūsta rinkos dėsniams (80 % nuolaida)

Kunigiškės – viena geidžiamiausių ir brangiausių Lietuvos pajūrio lokacijų, kur NT vertė auga geometrine progresija. Tačiau M. Gudonienei čia galioja kitos fizikos taisyklės. Remiantis oficialiais duomenimis, už 97,42 kv. m plotą buvo sumokėta vos 80 000 eurų (kituose viešuosiuose šaltiniuose nurodoma 84 000 eurų suma).

Tai reiškia, kad kvadratinis metras kainavo apie 824–865 eurus, kai tuo tarpu reali rinkos kaina šiame objekte svyruoja nuo 3 000 iki daugiau nei 6 000 eurų už kvadratą. Finansinėje ekspertizėje toks kainos nuslopinimas (nuo 72 % iki 86 % žemiau rinkos) klasifikuojamas kaip nenurodytas turto perdavimas (angl. unrecorded wealth transfer). Tai – užbalansinė nauda, kuri paprastai slepia neoficialius susitarimus.

Sandorio kainos ir rinkos vertės disproporcija

Nesvarbu, kuria oficialia skaičių versija tikėtume, nukrypimas nuo realybės yra toks ekstremalus, kad jokie tūrio ar lojalumo argumentai jo nepateisina.

„Vilmstatos“ sėkmės formulė – 91,7 % sutarties augimas

Kas gali sau leisti padovanoti politikės motinai pusę milijono eurų siekiančią nuolaidą? Atsakymas slypi pardavėjų tapatybėje. Pagrindinis sandorio dalyvis – verslininkas Vilmantas Guobys, bendrovės „Vilmstata“ savininkas. Ši įmonė yra pagrindinė Širvintų rajono savivaldybės, kuriai vadovauja pirkėjos dukra Ž. Pinskuvienė, rangovė.

Analizuojant „Vilmstatos“ ir savivaldybės ryšį, išryškėja stulbinanti schema:

1. Viešasis konkursas: Įmonė laimi infrastruktūros sutartį už pradinę 2,4 mln. eurų sumą.
2. Post-sutartinės manipuliacijos: Po to, kai konkurencinė kova baigėsi, sutarties vertė per papildomus susitarimus išpučiama iki 4,6 mln. eurų.
3. Rezultatas: Papildomi 2,2 mln. eurų buvo skirto ne konkurso būdu, o priimant vienašališkus administracinius sprendimus pačioje savivaldybėje.

Sąsaja tampa akivaizdi: kol savivaldybė „pripūtinėjo“ rangovo sąskaitas mokesčių mokėtojų milijonais, rangovas merės motinai pardavinėjo prabangius apartamentus už grašius. Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad iki 520 000 eurų siekianti apartamentų nuolaida galėjo būti finansuojama būtent iš tų papildomų 2,2 mln. eurų, kuriuos savivaldybė dosniai atidavė „Vilmstatai“.

 „Geografinis plovimas“ ir šeiminė galios konsolidacija

Kodėl prabangus turtas perkamas Palangoje, o ne Širvintose? Tai iliustruoja „geografinio plovimo“ taktiką – naudos perdavimas vykdomas toli nuo sprendimų priėmimo centro, tikintis, kad vietos bendruomenė ir kontrolieriai nesusies galų.

Situaciją aštrina tai, kad M. Gudonienė nėra tik pasyvi giminaitė. Ji yra aktyvi savivaldybės tarybos narė ir verslo subjektas – jos oficialiuose kontaktuose nurodomas transporto verslo el. paštas (dovydo.transportas@gmail.com) patvirtina jos aktyvų dalyvavimą regiono ekonominiame gyvenime. Tokia šeiminė galios koncentracija (motina ir dukra vienoje valdžios piramidėje) sukuria idealias sąlygas interesų konfliktams vešėti.

Būtent šis ryšys tapo katalizatoriumi viešam pasipiktinimui, kurį garsiausiai įvardijo visuomenininkas Skirmantas Malinauskas:

„Visa ši schema per kilometrą smirdi korupcija.“

Žurnalisto Tomo Janonio ir S. Malinausko atskleisti faktai privertė teisėsaugą reaguoti – po Seimo nario Mindaugo Lingės kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2026 m. gegužės 26 d. oficialiai pradėjo aplinkybių patikslinimo procesą.

Pavojingiausia viešųjų pirkimų spraga – po-sutartiniai pakeitimai

Šis atvejis apnuogina pavojingiausią valstybės valdymo spragą. Mūsų antikorupciniai filtrai dažniausiai fokusuojasi į patį konkursą, tačiau didžiausios vagystės vyksta po jo. Kai pradinė kaina padvigubėja per papildomus susitarimus už uždarų durų, dingsta bet kokia skaidrumo iliuzija.

STT tyrimas šiame etape yra kritinis indikatorius: ar valstybės institucijos gebės susieti rangovo gautą 2,2 mln. eurų „priedą“ su neadekvačia nuolaida merės motinos būstui? Tai ne tik teisinio vertinimo, bet ir politinės valios klausimas. Jei tokie sandoriai bus pripažinti „normalia verslo praktika“, viešųjų pirkimų sistema taps oficialiu būdu legalizuoti kyšius per nekilnojamąjį turtą.

Merės reakcija:

 Žvilgsnis į ateitį

Širvintų ir Palangos sandorių voratinklis demonstruoja, kaip kūrybingai gali būti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai asmeninei gerovei kurti. Be tiriamosios žurnalistikos ir pilietinio aktyvumo šie faktai greičiausiai būtų nugulę į privačių sandorių archyvus, o milijoninės savivaldybės išlaidos būtų nurašytos „brangstančioms statyboms“.

Šiuo metu STT veiksmai yra lemiamas testas Lietuvos antikorupcinei sistemai. Lieka pagrindinis klausimas: ar mes, kaip valstybė, pagaliau už lopysime „po-sutartinių pakeitimų“ spragą, ar ir toliau leisime, kad savivaldybių rangovai taptų asmeniniais politikų šeimų nekilnojamojo turto rėmėjais? Atsakymas į šį klausimą parodys, kiek iš tikrųjų mums kainuoja skaidrumas.