Lietuvos gynybos sektoriuje bręsta svarbūs pokyčiai, kuriais siekiama atsikratyti biurokratinių pančių ir paspartinti kariuomenei reikalingos įrangos bei infrastruktūros finansavimą. Krašto apsaugos ministerija (KAM) inicijuoja dvi svarbias reformas: siūlo lanksčiau valdyti milžiniškas Valstybės gynybos fondo (VGF) lėšas bei iš esmės keisti Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą, kad strateginiai pirkiniai valstybę pasiektų greičiau ir pigiau.

Valstybės gynybos fondui – operatyvumo injekcija

Šių metų Valstybės gynybos fondą sudaro net 710,5 mln. eurų. Šie pinigai, surenkami iš mokesčių, saugumo įnašo bei savanoriškų gyventojų ir verslo įmokų, yra skirti kritiniams projektams: nacionalinės divizijos stiprinimui, NATO brigados priėmimui, kontrmobilumo priemonėms ir civilinei saugai.

Visgi po Valstybės kontrolės atlikto 2025 metų fondo finansinio audito paaiškėjo, kad dabartinis modelis yra per lėtas. Norint perskirstyti metų eigoje nepanaudotas lėšas, dabar reikalingi papildomi Vyriausybės ar Seimo sprendimai, o tai įšaldo pinigus procedūriniuose koridoriuose.

„Siekiame, kad Valstybės gynybos fondo lėšos kuo greičiau pasiektų svarbiausius gynybos poreikius. Siūlomi pakeitimai užtikrintų didesnį lankstumą ir operatyvumą, išlaikant atsakomybę ir skaidrumą“, – teigia krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

Kas keisis fondo valdyme?

• Daugiau galių KAM: Siūloma atsisakyti praktikos, kai lėšų paskirstymas tarp institucijų tvirtinamas atskiru Vyriausybės nutarimu. Šią funkciją perėmus KAM, pinigus metų eigoje bus galima perskirstyti žaibiškai.

• Lėšų „atšildymas“: Nepanaudotos ir grąžintos fondo lėšos galės būti iškart nukreipiamos kitiems įstatyme numatytiems tikslams.

• Gruodžio mėnesio pajamų lankstumas: Paskutinio metų mėnesio įplaukos galės būti operatyviai nukreiptos einamųjų metų prioritetams.

Daliai šių pakeitimų dar turės pritarti LR Seimas.

Mažiau biurokratijos įsigijimuose: kartelė keliama iki 20 mln. eurų

Vyriausybė jau palaimino kitą svarbų KAM žingsnį – Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimus. Šiuo projektu siekiama supaprastinti vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą, kai užsienio tiekėjai, parduodami įrangą Lietuvai, įsipareigoja dalį užsakymų palikti vietos pramonei.

Praktika parodė, kad taikant šią taisyklę nedideliems pirkimams, procesai tiesiog įstringa derybose, o galutinė ginkluotės kaina išauga. Šiuo metu Gynybos resursų agentūra yra sudariusi keturias tokias sutartis už maždaug 100 mln. eurų.

Norint išgryninti šį įrankį, siūloma pramoninio bendradarbiavimo ribą pakelti nuo 5 mln. iki 20 mln. eurų (be PVM). Tai reiškia, kad papildomi reikalavimai bus keliami tik patiems stambiausiems, strategiškai svarbiausiems pirkimams.

Greitesnės derybos ir mažesnės kainos

• Mažiau ministerijų prie stalo: Vertinant sandorius, bus atsisakyta Užsienio reikalų ministerijos išvadų, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija tik teiks pradinę išvadą, bet pačiame sutarčių pasirašymo procese nebedalyvaus.

• Sąžiningesnis rizikos vertinimas: Tiekėjų pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai (siejantys su 30 proc. riba) bus skaičiuojami tik nuo faktiškai įsigyjamo kiekio, o ne nuo teorinės maksimalios sutarties vertės. Tai leis tiekėjams nedidinti kainų dėl „numanomų rizikų“.

• Žalia šviesa inovacijoms: Atsiranda galimybė finansuoti karinių technologijų vystymą netaikant griežto valstybės pagalbos reguliavimo, kai tai būtina nacionaliniam saugumui.

„Turime užtikrinti, kad gynybos įsigijimai vyktų greičiau, efektyviau ir nekurtų perteklinės administracinės naštos nei valstybei, nei tiekėjams. Pramoninis bendradarbiavimas turi stiprinti Lietuvos gynybos pramonę ir kurti realią ilgalaikę naudą, o ne didinti procedūrų sudėtingumą ar galutinę įrangos kainą“, – pabrėžia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Reziumė

Abi šios iniciatyvos siunčia aiškią žinutę: Lietuva pripažįsta, kad geopolitinėje realybėje laikas yra toks pat svarbus resursas kaip ir finansai. Sumažinus biurokratinių institucijų grandinę ir suteikus KAM daugiau lankstumo, tikimasi, kad kiekvienas gynybai skirtas euras bus įdarbintas greičiau, o kariuomenės modernizacija vyks be dirbtinių stabdžių.