Birželio 4 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su oficialiu vizitu lankėsi Briuselyje. Intensyvios darbotvarkės metu ministras atidarė antrąjį Ekonominio saugumo forumą bei surengė strateginius susitikimus su Europos Parlamento (EP) komitetų ir įtakingiausių frakcijų lyderiais. Pagrindinė vizito žinia – Europa privalo prabusti, integruoti ekonomikos bei gynybos politiką ir vieningai stoti prieš Rusijos vykdomą hibridinę agresiją.

Hibridinės atakos prieš Baltijos šalis – tiesioginė grėsmė ES sienoms

Susitikimuose su EP Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE) pirmininke Marie-Agnes Strack-Zimmermann ir Užsienio reikalų komiteto (AFET) pirmininku Davidu McAllisteriu ministras K. Budrys ypatingą dėmesį skyrė regiono saugumo situacijai.

Ministras atvirai įvardijo, kad pastarieji Baltijos šalių oro erdvės pažeidimai dronais iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų nėra atsitiktiniai incidentai. Tai – tiesioginė grėsmė visos ES išorės sienos saugumui ir nuosekli Maskvos strategija.

„Maskvos planas – kelti chaosą, o mūsų atsakas turi būti vienybė ir galia. Rusijos veiksmai – nuo karo Ukrainoje iki hibridinių atakų ir dezinformacijos – yra sąmoningas siekis daryti karinį spaudimą, kurstyti baimę bei destabilizuoti demokratines visuomenes“, – pabrėžė K. Budrys.

Siekdamas užkirsti kelią tolesnei eskalacijai, ministras paragino NATO ir ES imtis griežtesnių praktinių žingsnių:

• Įgyvendinti Rytinio flango stebėsenos iniciatyvą;

• Plėsti oro gynybos pajėgumus ir stiprinti kovos su bepiločiais orlaiviais sprendimus;

• Didinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą.

Ekonominė galia – naujasis geopolitinis ginklas

Skaitydamas pagrindinį pranešimą antrajame Ekonominio saugumo forume (Brussels Economic Security Forum), K. Budrys akcentavo, kad šiandieniniame pasaulyje ekonomika nebėra neutralus reiškinys – ji tapo esmine saugumo architektūros dalimi.

Remdamasis skaudžiomis Lietuvos istorinėmis pamokomis – nuo 1990 m. Sovietų Sąjungos vykdomos ekonominės blokados iki 2021 m. Kinijos taikytų vienašališkų ribojimų – ministras įspėjo Europą dėl per didelio pasitikėjimo autoritariniais režimais. Priklausomybė nuo vieno tiekėjo, anot jo, greitai virsta geopolitiniu šantažu.

Kokių veiksmų turi imtis ES?

1. Mažinti pažeidžiamumą: Europa privalo iš anksto diversifikuoti tiekimo šaltinius, ypač kritinių žaliavų ir puslaidininkių sektoriuose, kol ši priklausomybė nebuvo paversta ginklu.

2. Integruoti gynybą ir ekonomiką: Investicijos į gynybos pramonę turi būti vertinamos ne tik kaip saugumo garantas, bet ir kaip ekonomikos bei inovacijų variklis, sukuriantis naujus pramonės masto efektus.

3. Mobilizuoti kapitalą: Būtina spartinti Kapitalo rinkų sąjungos kūrimą ir įtraukti privatų kapitalą, be kurio Europa negalės realizuoti savo technologinio potencialo.

K. Budrys pažymėjo, kad nors nuo 2023 m. ES ekonominio saugumo strategijos pasiekta pažanga, jos nepakanka. Ekonominis saugumas privalo tapti neatsiejama būsimos ES saugumo strategijos dalimi.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ašis – atsparumas ir plėtra

Briuselyje ministras taip pat susitiko su įtakingų EP frakcijų vadovais: Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) pirmininke Iratxe García Pérez bei Europos konservatorių ir reformistų (ECR) pirmininku Nicola Procacciniu. Susitikimuose aptarti būsimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai.

K. Budrys pripažino, kad Lietuvai teks pirmininkauti itin sudėtingame geopolitiniame kontekste, todėl šalies tikslas – veikti kaip sąžiningai, nešališkai tarpininkei, gebančiai greitai reaguoti į krizes.

Pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo prioritetai:

• Europos saugumo ir gynybos pramonės pajėgumų stiprinimas;

• Tvari, ilgalaikė parama Ukrainai ir griežtas diplomatinis bei ekonominis spaudimas Rusijai;

• ES plėtros procesų spartinimas (ypatingą dėmesį skiriant Ukrainai, Moldovai ir Vakarų Balkanams);

• ES konkurencingumo didinimas, biurokratijos mažinimas ir pasirengimas naujam ES daugiamečiam finansiniam planui.

Lietuvos užsienio reikalų ministras padėkojo EP frakcijų lyderiams už parodytą solidarumą atremiant hibridines atakas ir pabrėžė, kad bet kokios kalbos apie derybas su agresoriumi negali legitimizuoti okupacijos ar grąžinti Europos prie „įprasto bendradarbiavimo“ (business as usual) su Kremliumi. Taika privalo būti teisinga, tvari ir paremta realiais kariniais pajėgumais bei tvirtu transatlantiniu ryšiu.