Vidaus reikalų ministerija (VRM), ieškodama efektyvesnių teisinių instrumentų kovai su kontrabanda ir ekonominiais nusikaltimais, inicijuoja beprecedentę reformą. Svarstoma įsteigti naują, galingą statutinę instituciją, kurios pagrindinis taikinys bus nusikaltimai valstybės ir Europos Sąjungos (ES) biudžetams.

Planuojama, kad ši nauja profesionali tarnyba po vienu stogu apjungs tris šiuo metu atskirai veikiančias institucijas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą bei Muitinės kriminalinę tarnybą.

Tikslas – vienas kumštis prieš milijardinį šešėlį

Šios struktūrinės pertvarkos tikslas – sukurti vieningą organizacinę struktūrą, kuri leistų operatyviau keistis duomenimis, sutelkti geriausias ekspertines kompetencijas ir tikslingai nukreipti valstybės resursus ten, kur daroma didžiausia žala.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžia, kad dabartinis modelis, kai kelios tarnybos dirba izoliuotai, nebėra efektyvus prieš modernius nusikaltėlių tinklus.

„Šiandien kelios tarnybos tiria iš esmės panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau veikia atskirai ir fragmentuotai – su skirtingomis tyrimų taktikomis, nevienodai naudodamos turimus duomenis. Sutelkus turimus tarnybų resursus ir pajėgumus į vienas rankas, tai ne tik leistų išvengti funkcijų dubliavimo ar greičiau keistis informacija, veikti koordinuotai, bet ir efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kuris daro nemažą žalą mūsų valstybės biudžetui“, – teigia ministras V. Kondratovičius.

Nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų

Oficialūs statistiniai duomenys atveria niūrų vaizdą – nuslėptų ir nesumokėtų mokesčių mastai Lietuvoje išlieka milžiniški, o nukentėjusiųjų sąrašo viršūnėje rikiuojasi keli pagrindiniai šalies ūkio sektoriai:

• Didmeninė ir mažmeninė prekyba: nustatyta 67,8 mln. eurų nuslėptų mokesčių.

• Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė: valstybei nesumokėta 30 mln. eurų.

• Statybos sektorius: nuslėpta 8 mln. eurų.

Dėl šių praradimų nukenčia ne tik valstybės biudžeto pajamos, iš kurių finansuojama medicina, švietimas ar krašto apsauga. Tai sukelia ir gilų ekonominį nestabilumą – sąžiningą verslą iš rinkos stumia neteisėtai veikiantys, mokesčių nemokantys šešėliniai žaidėjai.

Nusikaltėliai persikelia į skaitmeninę erdvę

Europos Sąjungos sunkių ir organizuotų nusikaltimų grėsmių vertinimas rodo, kad didžiausią pavojų bendrijos finansams kelia keturios pagrindinės sritys (pateikiamos nuo pavojingiausios):

1. PVM sukčiavimai (įskaitant vadinamąsias „dingusio prekeivio“ schemas);

2. Sukčiavimas akcizais;

3. Importo muitų sukčiavimai;

4. Neteisėtas subsidijų pasisavinimas.

Finansinių nusikaltimų schemos pastaraisiais metais tapo itin rafinuotos. PVM grostytojai kuria painius tarptautinių įmonių tinklus, skirtus paslėpti tikruosius organizatorius ir jų ryšius. Pastebima, kad nusikaltėliai žaibiškai prisitaiko prie aplinkos – išnaudoja skaitmenines platformas, sparčiai augančius ekonomikos sektorius bei teisinio reguliavimo spragas.

Šiuo metu didžiausios rizikos fiksuojamos prekybos, paslaugų, statybų, transporto ir apdirbamosios gamybos sektoriuose.

Nuo fragmentacijos prie totalios kontrolės

Iki šiol institucijos veikė pasidalijusios siauromis įtakos zonomis:

• Muitinės kriminalinė tarnyba daugiausia dėmesio skiria akcizinių prekių kontrabandai, automobilių importui ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimui.

• Policija prioritetu laiko cigarečių kontrabandą, vogtų automobilių verslą bei nelegalią veiklą paslaugų sektoriuje.

• FNTT narplioja sudėtingas PVM sukčiavimo schemas, ES paramos lėšų grostymą statybų, naudotų automobilių, transporto ir el. prekybos srityse.

Planuojama reforma turėtų panaikinti šias dirbtines ribas. Sujungus pajėgas į vieną instituciją, tikimasi ne tik užlopyti institucines spragas, bet ir sukurti griežtą, nepralaidų viešųjų finansų apsaugos skydą, kuris leistų veiksmingiau užkardyti organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklą tiek Lietuvoje, tiek visos Europos Sąjungos mastu.