Seimo Žmogaus teisių komitetas žengė griežtą žingsnį kovojant su seksualiniu išnaudojimu – posėdyje apsvarstytos ir palaimintos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos. Šiais pakeitimais siekiama iš esmės sumažinti prostitucijos paslaugų paklausą, smogiant per pirkėjų pinigines ir perkeliant atsakomybę nuo pažeidžiamų asmenų ant tų, kurie finansuoja šį nelegalų verslą.

Dabartinė sistema – neveiksminga

Šiuo metu galiojantis administracinės atsakomybės modelis, įstatymų leidėjų teigimu, neatlieka nei prevencinės, nei atgrasomosios funkcijos. Šiuo metu pagal ANK 487 straipsnį sekso paslaugų pirkėjui gresia vos 90–140 eurų bauda, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 140 iki 300 eurų.

Projekto rengėjai pabrėžia, kad tokios sumos yra akivaizdžiai neproporcingos ir pirkėjams nesukelia jokių reikšmingų pasekmių. Maža to, tokios pačios piniginės baudos šiuo metu taikomos ir pačioms paslaugų teikėjoms, nors jų ir pirkėjų socialinė bei ekonominė padėtis dažniausiai kardinaliai skiriasi.

Baudos augs daugiau nei dešimt kartų

Naujuoju įstatymo projektu siekiama iš esmės pakeisti proporcijas ir suduoti smūgį tiems, kurie savo veiksmais palaiko seksualinio išnaudojimo rinką. Žmogaus teisių komiteto pritartose pataisose numatytas drastiškas baudų didinimas pirkėjams:

• Pirmą kartą įkliuvusiam pirkėjui grės bauda nuo 1 000 iki 1 600 eurų (vietoj dabartinių 90–140 eurų).

• Už pakartotinį nusižengimą bauda šoktelės iki 1 600–3 500 eurų (vietoj dabartinių 140–300 eurų).

„Tikslas yra nukreipti didesnę atsakomybę į tuos, kurie savo finansais išlaiko šią rinką, o ne į pažeidžiamus asmenis, kurie neretai prostitucijoje atsiduria ne iš gero gyvenimo“, – teigia projekto autoriai.

Siūlymas visiškai dekriminalizuoti aukas

Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis posėdyje iškėlė dar vieną svarbų klausimą – būtinybę diskutuoti dėl visiško paslaugų teikėjų atleidimo nuo administracinės atsakomybės, atsižvelgiant į jų sisteminį pažeidžiamumą.

Šiuo metu galiojantys įstatymai numato tik kelias išimtis, kada prostitucija vertęsis asmuo nėra traukiamas atsakomybėn. Tai atvejai, kai asmuo į šią veiklą buvo įtrauktas:

• Būdamas nepilnametis;

• Panaudojant fizinę, psichinę prievartą ar apgaulę;

• Esant materialiniam, tarnybiniam ar kitokiam priklausomumui;

• Kai asmuo nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra oficialiai pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese.

Visgi, L. Šedvydžio teigimu, teisinę apsaugą reikėtų plėsti, kad valstybė baustų ne problemos pasekmę – išnaudojamus žmones, o jos priežastį – pirkėjus ir organizatorius. Komiteto pritarimas šioms pataisoms žymi posūkį link vadinamojo „skandinaviškojo modelio“, kurio pagrindinė ašis – paklausos kriminalizavimas ir aukų apsauga. Pataisos toliau bus svarstomos Seime.