Po savaitę trunkančių derybų dėl naujos socialdemokratų vedamos koalicijos situacija išlieka paradoksali: partijos jau dalijasi ministerijas, tačiau vis dar nėra aišku, kas vadovaus Vyriausybei. Tai sukuria įspūdį, kad valdžios architektūra statoma nuo stogo, o ne nuo pamatų .

Lyderystės vakuumas – pagrindinis derybų stabdis

Didžiausia intriga – ar Mindaugas Sinkevičius ryšis perimti premjero pareigas. Nors viešai jis kalba apie atsakomybės prisiėmimą, jo pozicija išlieka dviprasmiška. Tai trikdo demokratų derybinę komandą, kuri tikisi aiškaus būsimos Vyriausybės vadovo vardo dar prieš pasirašant koalicijos sutartį .

Ši situacija atskleidžia platesnę problemą: politinės partijos Lietuvoje dažnai vengia aiškios lyderystės, ypač kai reitingai krenta ar laukia sudėtingi sprendimai. Premjero klausimas tampa ne tik personaline dilema, bet ir testu, ar socialdemokratai pasirengę realiai prisiimti valdžią, o ne tik ją administruoti.

Demokratų apetitas ir socialdemokratų priklausomybė

Demokratai į derybas atėjo sustiprėję – ne dėl rinkėjų mandato, o dėl socialdemokratų situacijos. Pastarieji nebeturi alternatyvių partnerių, todėl demokratų reikalavimai tapo drąsesni: jie siekė keturių ministerijų, nors pagal mandatų skaičių jiems būtų tekę dvi. Galiausiai išsiderėtos trys ministerijos rodo, kad derybų svorio centras šįkart buvo ne LSDP rankose .

Tai kelia klausimą: ar tokia koalicija bus stabili, jei vienas partneris jau startuoja iš pozicijos „mes jums reikalingesni, nei jūs mums“?

Postai prieš turinį – sena politinė dilema

Viešai abi pusės kartoja, kad svarbiausia – turinys, o ne postai. Tačiau realybė kitokia: turinys neatsiejamas nuo galios, o galia – nuo postų. Demokratai atvirai sako, kad be realių įrankių Vyriausybėje ir Seime jie negalės įgyvendinti savo programos. Socialdemokratai atsako, kad kai kurie demokratų siūlymai yra brangūs ir sunkiai įgyvendinami biudžeto rėmuose .

Tai rodo, kad derybos vyksta ne dėl idėjų, o dėl to, kas turės pakankamai svertų tas idėjas įgyvendinti.

Vyriausybės komplektavimas: profesionalumo klausimas

Kitas iššūkis – ministrų kandidatūros. Socialdemokratai pripažįsta, kad jų „suolelis“ nėra ilgas, o kai kuriuos dabartinius ministrus gali tekti keisti. Neatmetama ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio kaita, ypač artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai .

Tai kelia klausimą: ar nauja koalicija bus pajėgi suformuoti profesionalią komandą, ar ministerijos bus dalijamos pagal politinę logiką, o ne kompetenciją?

Politologų ir opozicijos kritika: ar tai tik reitingų gelbėjimo operacija?

Politologai ir opozicijos atstovai teigia, kad ši koalicija gimsta ne iš idėjų, o iš pragmatizmo. Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas tai vadina „cinizmu ir spektakliu rinkėjams“ .

Ši kritika nėra be pagrindo. Abi pagrindinės derybų partijos pastaruoju metu susiduria su reitingų kritimu. Koalicija gali tapti bandymu stabilizuoti politinę padėtį, tačiau kyla klausimas, ar rinkėjai tai matys kaip naują kokybę, ar kaip eilinį politinį sandorį.

Išvada: koalicija gali gimti, bet jos tvarumas – didelis klaustukas

Derybos juda į priekį, tačiau be aiškaus premjero ir be aiškių atsakymų dėl ministrų komandos ši koalicija primena statinį ant smėlio. Ji gali būti sudaryta, tačiau jos stabilumas priklausys nuo dviejų dalykų:

• ar socialdemokratai ryšis aiškiai įvardyti lyderį,
• ar demokratų ambicijos nesusprogdins partnerystės dar prieš prasidedant darbui.

Kol kas atsakymų mažiau nei klausimų.