Pirmadienį, birželio 15 d., Liuksemburge vykstančioje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino bendrijos nares spartinti Ukrainos bei Moldovos integraciją ir griežtinti sankcijas Rusijai. Ministras pabrėžė būtinybę užverti ES duris Ukrainoje kariavusiems rusams bei sustabdyti augantį Rusijos turistų srautą Europoje.

Integracijos tikslas – visos derybinių skyrių grupės iki vasaros atostogų

Prieš posėdį kalbėdamas su žurnalistais, Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutars atidaryti pirmąją derybinių skyrių grupę dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES. Vis dėlto, K. Budrio teigimu, dabartinis tempas yra nepakankamas, jei norima pasiekti tikslą – šių šalių narystę ES iki 2030 metų.

„Turime žengti kitą žingsnį – atidaryti visas šešias derybinių skyrių grupes, t. y. likusias penkias iki vasaros atostogų. Turime spartinti procesus ir būti pasirengę juos atverti liepą“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

21-asis sankcijų paketas: kritika dėl „Rosatom“ ir „Lukoil“ trūkumo

K. Budrys aštriai sureagavo į pastarąsias naujienas iš Ukrainos, kur naktį Rusijos pajėgos dronais ir raketomis brutaliai atakavo Kyjivo Pečorų laurą – vieną švenčiausių krikščioniškojo pasaulio vietų. Ministro teigimu, tai dar kartą įrodo, kad agresoriui neegzistuoja jokios raudonos linijos, o ES atsakas privalo būti kur kas griežtesnis.

Lietuvos diplomatijos vadovas neslėpė nusivylimo dabartiniu ruošiamo 21-ojo sankcijų paketo projektu, pavadindamas jį nepakankamai ambicingu.

• Energetikos gigantai: Pakete nematyti didžiųjų Rusijos energetikos įmonių, tokių kaip „Rosatom“, „Rosneft“ ir „Lukoil“, kurias buvo siūlyta sankcionuoti.

• Paslaugų ribojimas: Projekte vis dar trūksta jūrinių paslaugų draudimo.

„Turime ties tuo dirbti, nes prarasime dar vieną progą parodyti jėgą“, – įspėjo K. Budrys.

Siekis visiškai užverti ES duris Rusijos kariams ir riboti turizmą

Dar viena svarbi derybų tema Liuksemburge – draudimas į ES šalis atvykti Ukrainoje kovojusiems Rusijos kariams. Ši priemonė turėtų tapti naujojo sankcijų paketo dalimi, tačiau bendro konsensuso tarp ES šalių narių šiuo klausimu dar nėra.

Lietuva šią iniciatyvą visiškai palaiko ir jau dabar atlieka didžiulį techninį darbą. Šiuo metu į Šengeno juoduosius sąrašus Lietuva yra įtraukusi beveik 900 Rusijos piliečių, tiesiogiai dalyvavusių karo veiksmuose. Jiems draudimas atvykti į Lietuvą galioja dešimt metų, o į Šengeno erdvę – penkis (su galimybe terminą pratęsti).

„Turime mažinti tiek išduodamų vizų, o tuo labiau visiškai neįsileisti tų, kurie ką tik dalyvavo skerdynėse Ukrainoje“, – LRT teigė K. Budrys, akcentuodamas, kad duomenų rinkimas yra preciziškas darbas, nes neįsileidžiami asmenys tokius sprendimus gali skųsti.

„Pinigai nekvepia“? Ministras kritikuoja augantį Rusijos turistų srautą

Ministras taip pat išreiškė griežtą susirūpinimą dėl to, kad pastaruoju metu Europoje vėl pradėjo augti Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų skaičius. Prieš karą rusams būdavo išduodama per 4 mln. vizų, 2024 metais šis skaičius susitraukė iki maždaug pusės milijono, tačiau 2025-aisiais vėl šoktelėjo – Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 470 tūkst. turistinių Šengeno vizų, kurių daugelis – daugkartinės. Šių metų tendencijos rodo tolesnį augimą.

Birželio pradžioje Lietuva kartu su kitomis bendramintėmis Europos šalimis jau paragino ES sugriežtinti tvarką, tačiau kai kurių bendrijos narių pozicija išlieka nuvilianti.

„Tai, kad išaugo vizų išdavimų skaičius (…), rodo, kad yra kažkas netvarkoje. Turime kai kurias valstybes, kurios turbūt mano, kad turizmo tikslais koks čia skirtumas, kas atvažiuoja, gal jiems pinigai nekvepia, bet tai yra negerai. Mums tai yra nepriimtina“, – kritikos kai kurioms ES partnerėms negailėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.