Smurtas artimoje aplinkoje – viena opiausių visuomenės problemų, tačiau už šių skaudžių dramų dažnai lieka nematoma kita medalio pusė. Tai pavojus, su kuriuo kasdien susiduria tie, kurie pirmieji skuba į pagalbą. Pareigūnų kasdienybė rodo, kad agresija neretai persikelia nuo šeimos narių ant pačių gelbėtojų pečių, o įprastas iškvietimas per akimirką gali tapti kova dėl išlikimo.

Iškvietimas, virtęs pasala

Birželio 11-osios rytas prasidėjo neramiu moters skambučiu – pagalbos šauksmu dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau atvykęs policijos ekipažas pateko į situaciją, kuriai pasiruošti iš anksto neįmanoma. Pareigūnus pasitiko ne tiesiog supykęs pilietis, o agresyviai nusiteikęs vyras, rankoje gniaužiantis kirvį.

Tokiomis akimirkomis sprendimus privaloma priimti per sekundės dalį. Panaudojus specialiąsias priemones, pareigūnams pavyko neutralizuoti tiesioginę grėsmę ir atimti ginklą. Visgi, net ir netekęs kirvio, užpuolikas neketino pasiduoti: jis aktyviai priešinosi, ignoravo teisėtus reikalavimus ir sulaikymo metu sužalojo pareigūnus.

Šį kartą istorija baigėsi be tragiškų pasekmių – po suteiktos medicininės pagalbos sužeisti pareigūnai gydosi ambulatoriškai. Tačiau ši situacija palieka atvirą klausimą: kokią kainą policininkai moka už visuomenės saugumą?

Nenuspėjamumo faktorius

Šis incidentas – dar vienas įrodymas, kad policijos darbe nebūna „rutininių“ iškvietimų. Kiekvienas durų beldimas gavus pranešimą apie buitinį konfliktą slepia nežinomybę.

• Emocinis užtaisas: Buitinių konfliktų metu smurtautojai dažnai būna apsvaigę nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų arba apimti nekontroliuojamo įniršio.

• Nenuspėjama aplinka: Pareigūnai žengia į svetimą teritoriją, kurioje bet koks po ranka pasitaikęs buities daiktas gali tapti ginklu.

• Agresijos posūkis: Labai dažnai pirminis pyktis, nukreiptas prieš šeimos narį, akimirksniu persiorientuoja į uniformuotą pareigūną, kuris tampa „priešu“.

Profesionalumas – vienintelis skydas

Apsisaugoti nuo tokių situacijų neįmanoma, tačiau joms galima pasiruošti. Šis įvykis dar kartą įrodo, kad šiuolaikinio pareigūno darbas reikalauja ne tik geros fizinės formos, bet ir aukščiausio lygio taktinio pasiruošimo, šalto proto bei gebėjimo veikti ekstremalaus streso sąlygomis.

Specialiosios priemonės ir taktiniai įgūdžiai šįkart apsaugojo gyvybes, tačiau visuomenė turi suprasti: pareigūnai nėra nepažeidžiami superherojai. Jie yra tėvai, motinos, sūnūs ir dukros, kurie kiekvieną pamainą rizikuoja savo sveikata, kad kažkieno namuose vėl įsiviešpatautų ramybė.

Būkime pilietiški, gerbkime ir palaikykime tuos, kurie saugo mus kasdien.