Pirmadienio naktį per dar vieną Rusijos oro ataką prieš Ukrainą buvo smarkiai pažeista viena svarbiausių ir švenčiausių regiono vietų – Kyjivo Pečorų laura. Šis vienuolyno ansamblis yra sudėtinė UNESCO pasaulio paveldo vietovės „Kyjivas: Šv. Sofijos soboras ir susiję vienuolynų statiniai, Kyjivo Pečorų laura“ dalis.

Kyjivo Pečorų laura yra ne tik išskirtinę visuotinę vertę turintis Ukrainos dvasinis, religinis ir kultūrinis centras, bet ir neįkainojamas visos žmonijos civilizacijos palikimas. Ši vieta turi ypatingą reikšmę ir Lietuvai – ji glaudžiai susijusi su bendru Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriniu paveldu. Čia yra palaidoti žymūs LDK didikai, o pats vienuolyno kompleksas šimtmečius liudija gilius kultūrinius ir religinius ryšius tarp lietuvių ir ukrainiečių tautų.

Kultūros ministrė: „Tai – karo nusikaltimas“

Reaguodama į įvykį, Lietuvos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė griežtai pasmerkė šį išpuolį, pabrėždama, kad atsakomybė už kultūros paveldo naikinimą yra neišvengiama.

„Išpuolis prieš Kyjivo Pečorų laurą yra brutalus smūgis Ukrainai ir ciniškas nusikaltimas prieš žmonijos istorinę atmintį. Tai – neįkainojama pasaulio paveldo vietovė, kurios naikinimo negalima pateisinti jokiais argumentais. Tokie barbariški veiksmai atskleidžia visišką agresoriaus nepagarbą pamatinėms civilizacijos vertybėms ir tarptautinei teisei. Kartu su pasaulio bendruomene vieningai smerkiame šį agresijos aktą. Jo autoriai neišvengiamai sulauks teisingumo, nes pasikėsinimas į kultūros paveldo vertybes ginkluoto konflikto metu prilygsta karo nusikaltimui“, – pareiškė ministrė V. Aleknavičienė.

Tarptautinę teisinę apsaugą tokiems objektams užtikrina UNESCO organizacija ir 1954 metų Hagos konvencija dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu. Lietuva aktyviai siekia, kad tarptautinė bendruomenė griežtai reaguotų į šiuos Rusijos veiksmus, ir pati materialiai prisideda prie paveldo išsaugojimo – kasmet skiria 20 tūkstančių eurų UNESCO skubios pagalbos paveldui fondui, iš kurio parama keliauja tiesiai į Ukrainą.

Investicijos į ateitį: Lietuvoje stažuosis dešimtys Ukrainos specialistų

Lietuva toliau nuosekliai įgyvendina dvišalės Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių deklaracijos nuostatas, didžiausią dėmesį skirdama Ukrainos kultūros atsparumui. Vienas iš pagrindinių šių metų prioritetų – investicijos į Ukrainos kultūros profesionalų ugdymą.

Šių metų programai iš Lietuvos valstybės biudžeto skirta 100 tūkstančių eurų. Už šias lėšas Lietuvoje savo profesinius įgūdžius tobulins apie 70 Ukrainos kultūros vertybių restauratorių ir bibliotekininkų.

Šias stažuotes finansuoja mūsų šalis, o jas įgyvendina stipriausi Lietuvos centrai bei institucijos:

• Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras

• Lietuvos nacionalinio muziejaus restauravimo centras

• Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

• Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka

Be to, šalys nuolat bendradarbiauja dalydamosi gerąja praktika medijų bei informacinio raštingumo ugdymo srityse, taip stiprindamos Ukrainos visuomenės atsparumą dezinformacijai.

Gelbėjamos ir visuomenei pristatomos Ukrainos vertybės

Lietuvos muziejai atlieka milžinišką, dažnai nematomą darbą, gelbėdami iš karo zonos evakuotas Ukrainos kultūros vertybes. Lietuvos specialistų pastangomis jau yra restauruota daugiau nei 1 500 vertybių, o šiuo metu šalies saugyklose saugoma iki 600 paveldo objektų.

Kad šis unikalus kultūros klodas nebūtų pamirštas, šiemet Lietuvoje suplanuota surengti penkias išskirtines meno kūrinių parodas iš Ukrainos valstybinių muziejų rinkinių. Šių parodų organizavimui ir evakuotų eksponatų atstatymui Lietuva skyrė apie 220 tūkstančių eurų.

Ši visapusiška parama rodo, kad Lietuva gina Ukrainos kultūrą ne tik diplomatiniais pareiškimais, bet ir realiais finansiniais bei profesiniais ištekliais, suprasdama, kad kova Ukrainoje vyksta ir dėl bendros Europos istorinės atminties išsaugojimo.