Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso pataisų projektui (Nr. XVP-1285(2)), kurį parengė speciali parlamentinė darbo grupė. Už teisės akto pakeitimus balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo du, o 34 parlamentarai susilaikė. Siūlomais pakeitimais siekiama ne tik sugriežtinti reikalavimus kandidatams bei stebėtojams, bet ir palengvinti balsavimo procesą užsienio lietuviams bei išplėsti asmenų, galinčių balsuoti namuose, ratą.

Griežtesni reikalavimai kandidatams ir KGB šešėlio patikslinimas

Vienas ryškiausių pokyčių laukia asmenų, siekiančių aukščiausių valstybės postų. Kodekse siūloma nustatyti aiškias sėslumo ir gyvenamosios vietos deklaravimo ribas:

• Kandidatams į Seimą: privalės nuolat gyventi Lietuvoje ir likus ne mažiau kaip 130 dienų iki rinkimų būti deklaravę gyvenamąją vietą šalyje.

• Kandidatams į Prezidentus: kartelė keliama dar aukščiau – asmuo privalės Lietuvoje gyventi pastaruosius trejus metus ir deklaruoti gyvenamąją vietą ne vėliau kaip prieš trejus metus iki rinkimų dienos.

Taip pat koreguojama kandidato anketa, susijusi su praeities ryšiais su sovietų saugumu. Iš anketos reikalavimo išbraukiamas žodis „sąmoningai“ bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

„Sąvoka tikslinama, nes natūralu, kad tikrai nebuvo tokių asmenų, kurie nesąmoningai, patys to nežinodami bendradarbiavo ar dirbo sovietų saugumo ar kitose specialiosiose struktūrose“, – sprendimą komentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Kartu punktas papildomas reikalavimu aiškiai nurodyti, ar kandidatas yra dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto (VSK/KGB) ar kitų specialiųjų tarnybų kadriniu darbuotoju.

Pigiau kelti kandidatūrą, bet griežčiau stebėtojams

Geros žinios politinės kampanijos dalyviams – siūloma per pusę sumažinti rinkimų užstatą vienmandatėse apygardose kandidatuojantiems į Seimą bei savivaldos rinkimuose (keliant kandidatų sąrašą kartu su meru arba atskirai). Užstatas sieks pusę vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), vietoj dabar galiojančio vieno VMDU dydžio. Taip pat numatoma griežčiau kontroliuoti užstatų grąžinimo terminus.

Kita vertus, daugiau atsakomybės sulauks rinkimų stebėtojai. Rinkimų kodekse norima įtvirtinti draudimą stebėtojams daryti poveikį rinkimų rezultatams, piktnaudžiauti statusu bei viešai skleisti visuomenę klaidinančią ar melagingą informaciją.

Atsižvelgiant į geopolitines grėsmes, rinkimų komisijoms bus suteikta teisė neberegistruoti arba naikinti užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų pasiūlytų stebėtojų registraciją, jei kils įtarimų, kad jie veikia Lietuvai priešiškų ir nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių šalių interesais.

Nauja „suinteresuotojo asmens“ sąvoka ir laisvesnė agitacija

Socialinių tinklų era diktuoja naujas agitacijos taisykles. Teisės akto projektu iš esmės keičiasi agitacijos draudimo tvarka rinkimų dieną. Nuo šiol politinė reklama bus draudžiama tik balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame vyksta balsavimas.

Pasak J. Sabatausko, pokyčius įkvėpė socialiniai tinklai, kuriuose įkelta reklama lieka matoma bet kokiu atveju, bei kitų užsienio šalių patirtis, kur agitacija vyksta iki paskutinės minutės.

Taip pat įteisinama nauja suinteresuotojo asmens sąvoka. Tai rinkimų teisę turintis fizinis asmuo ar jų grupė, kurie nėra kandidatai ar partijų nariai, tačiau savo lėšomis ar surinktomis aukomis nori vykdyti agitaciją – palaikyti arba oponuoti tam tikriems politikams. Tokie asmenys privalės registruotis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ir veikti visiškai nepriklausomai nuo pačių kandidatų ar jų štabų.

Patogesnis balsavimas užsienyje ir namuose

Pakeitimai turėtų išspręsti įsisenėjusią problemą, kai užsienyje gyvenantys lietuviai nespėdavo paštu gauti antrojo turo biuletenių. Siūloma leisti antrajame ture naudoti tuos pačius biuletenius su visų apygardos kandidatų pavardėmis, kokie buvo naudojami pirmajame ture. Rinkėjai gaus du vienodus biuletenius iš karto ir antrajame ture patys turės sekti, kas pateko į finalinį etapą, bei pažymėti reikiamą pavardę.

Lietuvoje taip pat plečiamas ratas asmenų, galinčių balsuoti namuose. Ši teisė bus suteikta senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems rinkėjams, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į apylinkę ir yra iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu.

Galiausiai, siekiant skatinti paramą kandidatams, mažas rinkimų aukas bus leidžiama rinkti piniginėmis perlaidomis per paslaugų teikėjus, turinčius Lietuvos banko Elektroninių pinigų įstaigos licenciją, jei banko išraše bus galima aiškiai identifikuoti aukotojo tapatybę (vardą, pavardę, asmens kodą).

Kad šios Rinkimų kodekso pataisos įsigaliotų, Seimas turės priimti projektą dar vieno – priėmimo – balsavimo metu.