Seimo Audito komiteto inicijuotas tyrimas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pirkimų skaidrumo pasiekė finišo tiesiąją. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi parlamentarų kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo, konstatavo, kad visuomeninis transliuotojas pažeidė teisės aktus, nuslėpdamas dalį informacijos apie 2025 metais vykdytus viešuosius pirkimus.

Prokurorų sprendimas vienareikšmiškas – LRT privalo užtikrinti visišką finansinį skaidrumą ir atskleisti asmenis, kuriems sumokėti mokesčių mokėtojų pinigai.

Formalus sprendimas pažeidė skaidrumo standartus

Tyrimo metu nustatyta, kad LRT ataskaitą apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu įvykdytus programų pirkimus parengė ir paskelbė pažeisdama galiojančius įstatymus. Didžiausią pažeidimą prokurorai įžvelgė sprendime neviešinti fizinių asmenų (tiekėjų) vardų ir pavardžių.

Pasak Generalinės prokuratūros, šis žingsnis buvo žengtas formaliai:

• Neatliktas individualus vertinimas: LRT neanalizavo kiekvieno pirkimo atvejo atskirai.

• Nenustatytos išskirtinės aplinkybės: Nebuvo objektyvių priežasčių, kurios nusvertų visuomenės teisę žinoti, palyginti su tiekėjų duomenų apsauga.

Prokuratūros išvada: Neradus objektyvaus pagrindo duomenų slėpimui, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai oficialiai įpareigojo LRT pašalinti nustatytus pažeidimus ir atskleisti trūkstamus pirkimų duomenis.

Seimo Audito komitetas: „Viešieji finansai reikalauja atsakomybės“

Šis prokuratūros sprendimas yra didelė pergalė Seimo Audito komitetui, kuris jau ne kartą garsiai kėlė klausimą dėl LRT finansinių srautų uždarumo. Komitetas nuosekliai fiksavo, kad LRT, neatskleisdama paslaugų tiekėjų pavardžių, kai atsiskaitoma valstybės lėšomis, neatitinka viešojo sektoriaus subjektams taikomų aukštų skaidrumo standartų.

Siekdamas apginti fundamentalią visuomenės teisę žinoti, kam ir kaip naudojami valstybės biudžeto asignavimai, Audito komitetas ir inicijavo kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą.

Kas laukia LRT?

Po šio prokurorų įpareigojimo LRT privalės peržiūrėti savo pirkimų politiką ir paviešinti neskelbiamų apklausų būdu samdytų fizinių asmenų sąrašus, nebent kiekvienu konkrečiu atveju sugebėtų teisiškai įrodyti realią būtinybę apsaugoti asmens duomenis.

Šis precedentą sukuriantis įvykis dar kartą įrodo, kad net ir didžiausios šalies žiniasklaidos priemonės, finansuojamos iš mokesčių mokėtojų kišenės, privalo veikti visiškai atvirai ir atsakingai.

Trumpai:

• Kodėl kilo ginčas tarp LRT ir Audito komiteto?

  LRT neskelbiamų apklausų būdu pirko programų rengimo paslaugas iš fizinių asmenų, tačiau jų pavardžių viešai nenurodė, taip apribodama visuomenės kontrolę.

• Ką nusprendė Generalinė prokuratūra?

  Prokuratūra pripažino, kad LRT sprendimas slėpti tiekėjus buvo neteisėtas ir formalus, bei įpareigojo šiuos pažeidimus nedelsiant pašalinti.

• Kodėl tai svarbu visuomenei?

  LRT yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų lėšų, todėl piliečiai turi teisę žinoti, kokie konkretūs asmenys gauna finansavimą už kuriamą turinį.