Europos Vadovų Tarybos posėdžiai Briuselyje šią savaitę tapo ne tik rutinine valstybių vadovų diskusijų platforma, bet ir geopolitinių lūžių scena. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas dviejuose svarbiuose EVT susitikimuose, aiškiai išdėstė Lietuvos poziciją dėl ES finansų, gynybos, Rytų partnerių ateities ir atsako į Rusijos agresiją.
Didesnis ES biudžetas – ne prabanga, o būtinybė
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai remia didesnį ES biudžetą, kuris leistų finansuoti naujus prioritetus: saugumą, gynybą, konkurencingumą ir paramą Ukrainai. Tačiau kartu akcentavo, kad tradicinės politikos – sanglauda ir žemės ūkis – negali tapti „aukomis“ naujų iššūkių akivaizdoje.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad Lietuva pasirengusi diskutuoti dėl naujų ES nuosavų išteklių, tačiau tik tuo atveju, jei bus užtikrintas adekvatus finansavimas tiek tradicinėms, tiek strateginėms sritims, tokioms kaip karinis mobilumas ir infrastruktūra.
Rytų pasienio regionai – ES saugumo barometras
Nausėda akcentavo, kad ES daugiametėje finansinėje programoje būtina numatyti atskirą dėmesį Rytų pasienio regionams, kurie susiduria su papildomais ekonominiais, socialiniais ir saugumo iššūkiais. Ši pozicija tiesiogiai atliepia Lietuvos patirtį ir regiono realijas.
Ukrainos ir Moldovos ateitis – Europos Sąjungoje
Kitoje EVT sesijoje, kurioje dalyvavo ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, Lietuvos vadovas pasveikino sprendimą pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES. Tai esminis geopolitinis signalas, kurį Prezidentas įvardijo kaip įrodymą, kad šios šalys geba vykdyti reformas net karo sąlygomis .
Nausėda ragino kuo greičiau atidaryti visas derybų grupes, kad procesas nevirstų politine stagnacija .
Rusijos agresija – ilgalaikė grėsmė, reikalaujanti ilgalaikio atsako
Prezidentas aiškiai įvardijo, kad Rusija išlieka ilgalaikė grėsmė Europos saugumui . Pastarieji Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir kultūros paveldą, įskaitant UNESCO saugomą Kijevo Pečorų laurą, tik patvirtina, kad Maskva nesiekia taikos. Pastarojo meto Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir kultūros paveldo objektus, tokius kaip UNESCO….
Todėl Lietuva ragina kuo greičiau priimti 21-ąjį ES sankcijų paketą ir užkirsti kelią Rusijos energetinių išteklių naudojimui karo finansavimui .
Gynybos parengtis ir rytinio flango stiprinimas
Prezidentas pabrėžė būtinybę spartinti ES gynybos parengties iniciatyvas ir plėsti gynybos industrinę bazę . Tai apima ir greitesnį rytinio flango stebėsenos iniciatyvų įgyvendinimą, reaguojant į padažnėjusius oro erdvės pažeidimus.
Konkurencingumas ir ekonominis atsparumas – keturi ramsčiai
Nausėda išskyrė keturis veiksnius, nuo kurių priklausys ES konkurencingumo stiprinimo sėkmė:
- efektyvi bendroji rinka,
- prieiga prie finansavimo,
- pramonės atsparumas,
- palankios energijos kainos.
Šie elementai tampa kritiškai svarbūs globalių ekonominių įtampų akivaizdoje.
Partnerystės stiprinimas ir prekybos apsauga
Prezidentas ragino ES efektyviau naudoti esamas ir kurti naujas prekybos apsaugos priemones, stiprinti partnerystę su JAV ir kitomis bendramintėmis šalimis, diversifikuoti tiekimo grandines, ypač gynybos ir puslaidininkių sektoriuose.
Europa turi apsispręsti, kokia ji nori būti
Lietuvos Prezidento žinutė Briuselyje – aiški ir nuosekli: Europa turi būti vieninga, strategiškai mąstanti ir pasirengusi ilgalaikiams iššūkiams. Ukrainos ir Moldovos integracija, gynybos stiprinimas, ekonominis atsparumas ir adekvatus finansavimas – tai ne atskiri klausimai, o vienos didelės dėlionės dalys.