Lietuvoje užfiksavus žemiausią gimstamumo rodiklį nuo Nepriklausomybės atkūrimo, šalies demografinė ateitis tapo vienu svarbiausių valstybės saugumo ir ekonominio tvarumo klausimų. Reaguodama į šiuos kritinius iššūkius, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pristatė ambicingą analitinį dokumentą „Kad Lietuva augtų“. Juo brėžiama ilgalaikė demografijos politikos kryptis bei siūlomi konkretūs įstatymų projektai, siekiantys iš esmės palengvinti vaikų auginimą šalyje.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno, demografiniai pokyčiai negali būti sprendžiami trumpalaikėmis priemonėmis ar skambiais pažadais. Tai kompleksinė problema, tiesiogiai susijusi su regionų gyvybingumu, ekonomikos atsparumu bei nacionaliniu saugumu. Naujojoje strategijoje išskiriamos dvi lygiagrečios kryptys: stabilizavimas (sąlygų šeimoms gerinimas) ir prisitaikymas (sveiko senėjimo politika bei produktyvumo didinimas).

100 proc. atlyginimo išmoka – finansinio saugumo garantas šeimoms

Viena iš pagrindinių priežasčių, atitolinančių sprendimą susilaukti vaikų, yra finansinis neapibrėžtumas. Siekiant, kad vaiko gimimas netaptų ekonomine rizika, siūloma iš esmės pertvarkyti motinystės ir vaiko priežiūros išmokų sistemą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narės Gintarės Skaistės teigimu, valstybė privalo suteikti daugiau saugumo, leidžiančio efektyviai suderinti profesinę veiklą, studijas ir šeimos gausinimą. Naujajame pakete numatyti du pasirinkimo modeliai tėvams:

• Vaiko priežiūra iki 1,5 metų: siūloma mokėti 100 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoką, leidžiant tėvams maksimaliai susikoncentruoti į vaiko auginimą pirmaisiais mėnesiais.

• Vaiko priežiūra iki 2 metų: siūloma taikyti 70 proc. atlyginimo dydžio išmoką pirmaisiais metais ir 50 proc. – antraisiais metais.

Kartu numatomas ir minimalių išmokų didinimas mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms, taip mažinant socialinę atskirtį. Seimui pritarus, šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2027 metų pradžios.

Garantuota vieta darželyje nuo pusantrų metų amžiaus

Šiuo metu galiojanti tvarka numato ikimokyklinio ugdymo užtikrinimą tik nuo dvejų metų, tačiau statistika rodo, kad maždaug pusė šeimų pasirenka vaiko priežiūros modelį iki 1,5 metų. Pasibaigus išmokoms, tėvai dažnai susiduria su problema, kur palikti vaiką grįžtant į darbo rinką, kadangi savivaldybės ne visada gali pasiūlyti laisvų vietų lopšeliuose.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja: „Padėti augti vaikui turėtų būti ir valstybės atsakomybė. Šiandien tėvams grįžtant į darbą po pusantrų metų tenka samdyti aukles arba prašyti senelių pagalbos. Turime užtikrinti galimybę norintiems tėvams leisti savo vaikus į darželius nuo pusantrų metų.“

Teisės aktų projektu siūloma įtvirtinti valstybės ir savivaldybių pareigą garantuoti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikams nuo 18 mėnesių amžiaus. Kadangi šis sprendimas reikalauja papildomos infrastruktūros ir pasiruošimo iš savivaldos pusės, siūloma, jog ši nuostata įsigaliotų nuo 2028 metų.

Kompleksinis požiūris į jaunų šeimų ateitį

Strategija „Kad Lietuva augtų“ neapsiriboja vien tik išmokomis ir darželiais. TS-LKD frakcija pabrėžia, kad demografijos politikos sudedamoji dalis yra ir būsto prieinamumas. Seimui jau anksčiau buvo pateikti siūlymai, skirti palengvinti pirmojo būsto įsigijimą jaunoms šeimoms ir jauniems specialistams.

Tikimasi, kad šis kompleksinis priemonių paketas – apimantis finansinį stabilumą ankstyvajame vaiko auginimo etape, garantuotas socialines paslaugas bei pagalbą apsirūpinant būstu – taps tvirtu pagrindu, skatinančiu teigiamus demografinius lūžius ir užtikrinančiu, jog Lietuva išliks auganti, stipri ir saugi valstybė ateities kartoms.