Lietuvos ir viso regiono saugumo architektūra išgyvena istorinį lūžį. Šiandien krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje susitiko su Lietuvoje viešinčiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Ministrai ne tik stebėjo plataus masto Vokietijos brigados pratybas „Freedom Shield 26-I“, bet ir aptarė kritinius dvišalio bendradarbiavimo, karinės infrastruktūros plėtros bei NATO rytinio flango oro gynybos stiprinimo klausimus.

Istorinis įsipareigojimas: 5000 Vokietijos karių Lietuvoje jau 2027 metais

Šis susitikimas dar kartą patvirtino tvirtą Berlyno pasiryžimą užtikrinti Baltijos šalių saugumą. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pabrėžė, kad iki 2027 metų bus pasiektas visapusiškas brigados pasirengimas, o šalyje nuolat budės įspūdingas karinis kontingentas.

„2027 m. pasieksime visapusišką brigados pasirengimą ir Lietuvoje bus dislokuota 5000 Vokietijos karių. Stengsimės, kad visi kariai būtų savanoriškai priėmę sprendimą čia keltis. Ir tai, kad čia bus Vokietijos kariai, yra stipriau už bet kokias sutartis“, – po susitikimo su Lietuvos kolega pažymėjo B. Pistoriusas.

Toks fizinis sąjungininkų pajėgų buvimas šalyje veikia kaip esminis atgrasymo faktorius, demonstruojantis realią NATO kolektyvinės gynybos galią ir užkertantis kelią bet kokioms hibridinėms ar konvencinėms grėsmėms.

Pratybos „Freedom Shield 26-I“: modernaus mūšio elementai Pabradės poligone

Vizito metu ministrai asmeniškai įvertino Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ kovinę parengtį pirmosiose šio pobūdžio pratybose „Freedom Shield 26-I“ („Laisvės skydas“). Šie mokymai demonstruoja aukščiausią sąveikos lygį tarp skirtingų Aljanso narių.

Plataus masto kariniuose manevruose dalyvavo:

• Apie 2900 karių iš aštuonių NATO valstybių.

• Daugiau kaip 800 transporto priemonių, įskaitant pažangiausius kovinius tankus „Leopard“ ir šarvuotąsias pėstininkų kovos mašinas „Puma“.

• Šiuolaikinio mūšio elementai: kariai treniravosi realiomis sąlygomis, naudodami bepiločius orlaivius (dronus), minosvaidžius, artileriją, kovinius sraigtasparnius bei sunkiąją šarvuotąją techniką.

Logistinis šių pratybų operatyvumas taip pat siunčia aiškią žinutę: 203-iasis tankų batalionas iš Augustdorfo, sustiprintas 122-ojo šarvuotojo pėstininkų bataliono iš Oberviechtacho, karinę techniką į Baltijos šalis sėkmingai atgabeno geležinkeliu ir keltais. Planuojama, kad Vokietijos brigada „Lietuva“ tokias didelio masto kovinio rengimo pratybas šalyje vykdys du kartus per metus.

Karinės infrastruktūros plėtra: Rūdininkų karinis miestelis ruošiasi priimti karių šeimas

Sąjungininkų priėmimas reikalauja ne tik poligonų, bet ir išvystytos civilinės bei karinės infrastruktūros. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad Lietuva savo įsipareigojimus vykdo tiksliai pagal grafiką.

„Lietuva baigia pirmą Rūdininkų karinio miestelio plėtros etapą, užtikrinsime visas sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimos nariams pilnavertiškai būti Lietuvoje. Vertiname Vokietijos įsipareigojimą Lietuvos ir viso NATO rytinio flango saugumui“, – teigė R. Kaunas.

Ypatingas dėmesys skiriamas ilgalaikiam karių integracijos procesui – kuriamas ne tik karinis infrastruktūros tinklas, bet ir socialinė aplinka, pritaikyta atvykstančių karių šeimoms (mokyklos, darželiai, laisvalaikio zonos), o tai garantuoja sklandų rotacijos procesą ir motyvaciją tarnybai Lietuvoje.

Šios pratybos ir politiniai susitarimai žymi kokybiškai naują Lietuvos saugumo epochą, kurioje NATO rytinis flangas tampa neperžengiama gynybos siena.