Finansų ministerijos paskelbti 2026 metų sausio–gegužės mėnesių duomenys rodo stabilų Lietuvos viešųjų finansų augimą. Per pirmuosius penkis metų mėnesius valstybės ir savivaldybių biudžetai (be ES paramos lėšų) surinko 8 573,6 mln. eurų – tai yra 7,8 proc. (arba 617,8 mln. eurų) daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Nors skaičiai nuteikia optimistiškai, o surinkta suma jau sudaro 38,8 proc. patvirtinto metinio plano, gilesnė mokesčių struktūros analizė atskleidžia nevienalytes tendencijas: stiprų vidaus vartojimą, mokestinių reformų įtaką ir ryškų nemokestinių pajamų susitraukimą.

Vartojimas ir atlyginimų augimas – pagrindiniai biudžeto varikliai

Liūto dalį biudžeto augimo užtikrino dvi pagrindinės mokesčių grupės: Pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tai rodo, kad šalies ekonomikos pamatas šiuo laikotarpiu išliko stiprus vidaus vartojimas ir augantis darbo užmokesčio fondas.

• PVM efekto stabilumas: Iš PVM gauta 3 248,1 mln. eurų (9,9 proc. daugiau nei pernai). Finansų ministerija pažymi, kad tai tiesioginė didėjusio vidaus vartojimo pasekmė laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio iki 2026 m. balandžio.

• GPM šuolis: Valstybės biudžeto pajamos iš GPM augo net 12,6 proc. (iki 1 463,3 mln. eurų). Įvertinus ir savivaldybių dalį, bendras GPM augimas siekė 9,9 proc. Tai lėmė ne tik didesni atlyginimai, bet ir solidi mokėtino mokesčio prievolė pagal metines 2025 m. deklaracijas.

Mokestiniai pokyčiai: akcizai ir saugumo įnašas

2026 m. biudžeto dinamikai įtakos turėjo ir metų pradžioje įsigalioję teisės aktų pakeitimai.

Už visas akcizines prekes surinkta 906,9 mln. eurų (11,1 proc. daugiau). Įdomu tai, kad prie šio augimo prisidėjo naujas nealkoholinių saldintų gėrimų akcizas, atnešęs 13,1 mln. eurų. Visgi, gegužės mėnesį akcizų surinkimo tempą prislopino politinis sprendimas – nuo balandžio vidurio dviem mėnesiams sumažinti akcizų tarifai dyzeliniams degalams (įskaitant naudojamą žemės ūkyje).

Pelno mokestis fiksavo 10,5 proc. augimą (gauta 347 mln. eurų), kurį iš dalies paskatino nuo 16 iki 17 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas. Tuo tarpu kitų mokesčių eilutėje išryškėjo naujasis saugumo įnašas, per penkis mėnesius generavęs 20,6 mln. eurų pajamų.

Nemokestinių pajamų krytis: kur dingsta lėšos?

Didžiausias penkių mėnesių biudžeto vykdymo minusas fiksuojamas nemokestinių pajamų skiltyje. Jos susitraukė net 17,7 proc. (gauta 115,3 mln. eurų mažiau nei pernai tuo pačiu metu).

Šį kritimą lėmė trys struktūriniai veiksniai:

1. Mažesnės Lietuvos banko pelno įmokos.

2. Mažesni dividendai iš valstybės valdomų įmonių.

3. Instituciniai pokyčiai: Kelių mokesčių pajamos nuo šiol nebepasiekia tiesioginio valstybės biudžeto, o yra nukreipiamos tiesiai AB „Via Lietuva“. Nors bendrai valstybei tai yra lėšų perskirstymas, centralizuotame biudžete tai suformavo statistinį kritimą.

2026 m. sausio–gegužės mėn. biudžeto pajamų struktūra

Mokesčių surinkimo sezoniškumas lemia, kad skirtingos pajamų rūšys metinį planą pildo nevienodu tempu. Žemiau pateikiama detali pagrindinių mokesčių suvestinė:

Ar pavyks įgyvendinti metinį planą?

Planuotos valstybės biudžeto pajamos 2026 metams siekia 17 314,4 mln. eurų. Šiuo metu pasiektas 38,8 proc. rodiklis rodo, kad Lietuva juda stabiliu grafiku. Kadangi antroji metų pusė (ypač rudens ir šventinis laikotarpiai) istoriškai pasižymi dar aktyvesniu vartojimu bei pelno mokesčio avansinių įmokų tikslinimu, metinis planas atrodo ranka pasiekiamas.

Vis dėlto, ekonomikos analitikai turėtų stebėti nemokestinių pajamų tendencijas ir geopolitinį foną. Jei infliacijos tempai toliau lėtės, o gyventojų vartojimo lūkesčiai prislps, PVM augimo kreivė gali išsilyginti. Šiuo metu biudžetą gelbėja padidinti mokesčių tarifai (pelno mokestis, akcizai) ir nauji įnašai, tačiau ilgalaikiam tvarumui užtikrinti reikės ne tik didesnio apmokestinimo, bet ir struktūrinio ekonomikos efektyvumo skatinimo.