Lietuvos laidojimo kultūroje bręsta nauji pokyčiai. Nuo šių metų liepos 1 dienos šalies savivaldybės įgyja teisę nustatyti vienkartinę vietinę rinkliavą už savivaldybės lėšomis įrengtas kolumbariumo nišas. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė įgyvendindama pavasarį Seimo priimtas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas.
Iki šiol savivaldybių biudžeto lėšomis įrengtų kolumbariumų nišos gyventojams buvo suteikiamos neatlygintinai. Tačiau naujoji tvarka numato, kad savivaldybės galės (bet neprivalės) pačios nuspręsti, ar apmokestinti naujas laidojimo vietas sienelėse.
Kodėl keičiasi kolumbariumų nišų skyrimo tvarka?
Pastaraisiais metais kremavimas ir laidojimas kolumbariumuose Lietuvoje sparčiai populiarėja. Didelė dalis gyventojų, netekę artimųjų, renkasi būtent šį modernų ir mažiau priežiūros reikalaujantį laidojimo būdą. Visgi, auganti paklausa susidūrė su infrastruktūros trūkumu.
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenys atskleidžia realią situaciją:
-
Tik 15 savivaldybių iš 48 pateikusių duomenis buvo įrengusios kolumbariumus.
-
Pagrindinė vangios plėtros priežastis – lėšų stoka savivaldybių biudžetuose.
Tikimasi, kad įvesta vienkartinė vietinė rinkliava padės išspręsti šią problemą. Visos surinktos lėšos bus tikslingai nukreipiamos į naujų kolumbariumų statybą bei esamų priežiūrą, taip užtikrinant didesnį laidojimo vietų prieinamumą gyventojams.
Ką svarbu žinoti gyventojams: 3 pagrindiniai faktai
Svarbu: Pokyčiai palies tik naujai statomus objektus, o galutinį sprendimą dėl kainos priims vietos valdžia.
-
Mokestis – tik už naujas nišas: Vienkartinė vietinė rinkliava bus taikoma tik toms kolumbariumo nišoms, kurios savivaldybės lėšomis bus įrengtos po 2026 m. liepos 1 d.
-
Kainas nustatys savivaldybės: Konkrečių vietinių rinkliavų dydžių Vyriausybė nereguliuoja. Kiekvienos savivaldybės taryba individualiai patvirtins tarifus, įvertindama vietos poreikius ir įrengimo kaštus.
-
Prievolės nėra: Savivaldybėms palikta laisvė rinktis. Jei savivaldybės finansinė situacija leidžia, ji gali ir toliau nišas suteikti nemokamai.
Šios Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisos turėtų paskatinti regionus aktyviau investuoti į kapinių infrastruktūros modernizavimą, kartu siūlant gyventojams daugiau alternatyvų tradiciniam laidojimui žemėje.

