Lietuva imasi ryžtingų žingsnių, kad šalies ginkluotosios pajėgos reikalingą įrangą gautų greičiau ir efektyviau. Seimas po svarstymo vieningai pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-1592(2)), kuriomis siekiama iš esmės supaprastinti bei paspartinti karinės technikos ir ginkluotės įsigijimus.
Už šį sprendimą balsavo visi 101 balsavime dalyvavęs Seimo narys. Šiuo žingsniu Lietuva mažina biurokratinę naštą ir siekia apsaugoti šalies biudžetą nuo dirbtinai išpūstų ginkluotės kainų.
Kas keičiasi? Pramoninio bendradarbiavimo riba didinama iki 20 mln. eurų
Vienas esminių įstatymo pakeitimų – pramoninio bendradarbiavimo taikymo ribos pakėlimas. Siūloma šią ribą padidinti nuo 5 mln. iki 20 mln. eurų (be PVM) pirkimo vertės.
Iki šiol smulkus pramoninis bendradarbiavimas dažnai tapdavo papildomu biurokratiniu stabdžiu. Nuo šiol ši procedūra bus taikoma išskirtinai tik strateginio pobūdžio pirkimams, kurie kuria realią, ilgalaikę vertę Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei.
Krašto apsaugos ministerijos komentaras:
„Smulkaus pramoninio bendradarbiavimo taikymas tiesiog prailgina karinės įrangos įsigijimus ir neproporcingai brangina galutinį komercinį pasiūlymą“, – pažymima projekto pristatyme.
Šiuo metu Gynybos resursų agentūra jau yra sudariusi keturias pramoninio bendradarbiavimo sutartis, kurių bendra vertė siekia apie 100 mln. eurų.
Mažiau biurokratijos: atsisakoma perteklinių ministerijų funkcijų
Siekdamas pagreitinti procesus, Seimas nusprendė atsisakyti dubliuojančių ir perteklinių procedūrų, kuriose anksčiau turėjo dalyvauti kelios ministerijos:
-
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nebedalyvaus tiesiogiai sudarant pramoninio bendradarbiavimo sutartis – ji tik teiks išvadą dėl tokio bendradarbiavimo pagrįstumo.
-
Užsienio reikalų ministerija visiškai atleidžiama nuo perteklinio reikalavimo vertinti pramoninio bendradarbiavimo taikymo pagrįstumą.
Tokie pakeitimai leis sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir pagreitins galutinių sprendimų priėmimą.
Ginkluotės kainos nebubus dirbtinai pučiamos
Naujosios pataisos taip pat tiesiogiai palies finansinį pirkimų aspektą. Tikslinamos pramoninio bendradarbiavimo sutartyse numatytų įsipareigojimų skaičiavimo sąlygos, kurios iki šiol leisdavo tiekėjams kelti kainas dėl teorinių rizikų.
Kaip keičiasi skaičiavimo tvarka?
| Šiuo metu (Sena tvarka) | Po reformos (Nauja tvarka) |
| 30% įsipareigojimų skaičiuojami nuo maksimalios galimos sutarties vertės (įskaitant nezaranduotus ateities kiekius). | 30% bendradarbiavimas bus skaičiuojamas tik nuo faktinės įsigyjamos ginkluotės vertės. |
| Pasekmė: Tiekėjai pertekliniu būdu įsivertindavo rizikas ir kėlė galutinę ginkluotės kainą. | Pasekmė: Nelieka teorinių rizikų finansinės naštos, užtikrinama sąžiningesnė kaina. |
Kaip projekto pristatymo metu teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, šis pokytis leis išvengti situacijų, kai Lietuva permoka už ginkluotę dėl tiekėjų noro apsidrausti nuo ateities neapibrėžtumo, kurio valstybė net negarantuoja.
Strateginė reikšmė Lietuvos saugumui
Šios Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos yra kritinis žingsnis dabartiniame geopolitiniame kontekste. Supaprastintos procedūros užtikrins, kad:
-
Kariuomenės modernizacija vyks sparčiau.
-
Valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos efektyviau.
-
Lietuvos gynybos pramonė gaus tikslingesnę naudą per stambius strateginius projektus.
Galutinis įstatymo priėmimas Seime turėtų įvykti artimiausiu metu, po kurio naujoji tvarka įsigalios praktikoje.