Dažnėjantys dronų incidentai ir jų įsiveržimai į NATO oro erdvę privertė Baltijos šalis iš esmės peržiūrėti savo saugumo architektūrą. Neseniai Latvijos oro erdvėje įvykęs incidentas, kai iš Šiaulių pakilę Prancūzijos naikintuvai Rėzeknės savivaldybėje numušė Rusijos droną, tapo aiškiu signalu – hibridinės grėsmės nebėra tik teorinė tikimybė.

Latvijos žvalgyba įspėja: Rusija aktyviai planuoja provokacijas prieš Baltijos šalis bei Lenkiją, naudodama dronus ir raketas, siekdama daryti spaudimą NATO šalims ir stabdyti paramą Ukrainai. Reaguodama į tai, Latvija demonstruoja ambicingą atsakymą – šalies dangus virsta modernia, daugiasluoksne gynybos sistema.

Prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad oro gynyba šiuo metu yra svarbiausias valstybės prioritetas, o gynybos ministras Raivis Melnis patvirtino – sprendimai rasti, ir papildomos sistemos šalies rytuose bus disluokuotos jau artimiausiu metu.

 Milžiniškos investicijos: šimtai milijonų eurų saugumui užtikrinti

Latvija pademonstravo bekompromisį finansinį įsipareigojimą stiprinti savo oro erdvės vientisumą. Pradiniame oro gynybos plėtros etape projektui jau skirta 650 milijonų eurų. Tai nėra vienkartinė investicija – šalies vyriausybė įsipareigojo kasmet papildomai skirti po 200 milijonų eurų tiksliniam pajėgumų stiprinimui.

Šis finansavimas leidžia šaliai pereiti nuo taškinės svarbių objektų apsaugos prie integruotos nacionalinės sistemos. Lėšos nukreipiamos ne tik į pačią ginkluotę, bet ir į kritinės infrastruktūros atsparumą bei visuomenės apsaugą nuo viso spektro kinetinių grėsmių: nuo mažųjų dronų iki viršgarsinių raketų.

Sluoksninė gynyba: nuo IRIS-T iki „Saab“ raketų

Latvijos gynybos architektūros ašis – sluoksninė (layered) oro gynyba. Strateginis tikslas yra sukurti persidengiančias zonas, kuriose skirtingos sistemos neutralizuoja joms būdingus taikinius:

• Vidutinio nuotolio „skėtis“ (IRIS-T): Vokiškos sistemos taps pagrindiniu teritorinės gynybos elementu. Pirmieji pristatymai suplanuoti jau 2026 m., šiuo metu vyksta intensyvus personalo apmokymas.

• Paskutinė gynybos linija (RBS 70 NG): Artimojo nuotolio gynybai Latvija iš Švedijos bendrovės „Saab“ užsakė nešiojamų sistemų už 190 mln. eurų. Jos geba sunaikinti taikinius iki 9 km atstumu ir užtikrina apsaugą nuo žemai skraidančių objektų.

Didžiausias iššūkis – šių sistemų integravimas į vieningą vadovavimo ir valdymo (C2) tinklą. Gynybos ministras R. Melnis šioje srityje išskyrė neįkainojamą Ukrainos sąjungininkų patirtį:

„Mums reikia ne tik dronų ir radarų, bet ir šių sistemų integravimo bei karių mokymo. Čia turiu padėkoti mūsų sąjungininkams iš Ukrainos.“

Taktiniai sprendimai ir operatyvinis pasirengimas

Siekdama užkirsti kelią provokacijoms, Latvija jau anksčiau ėmėsi griežtų operatyvinių veiksmų, pavyzdžiui, laikinai apribodama oro erdvę palei rytinę sieną iki 6 000 metrų aukščio – tai leido laisvai veikti karinėms pajėgoms, netrikdant civilinės aviacijos.

Dabar valstybė imasi dar platesnių krizių valdymo priemonių. Uždarame posėdyje ginkluotosios pajėgos supažindino savivaldybių vadovus su planuojamomis priemonėmis. Savivaldybės paragintos sukurti alternatyvius ryšio kanalus, kad krizių metu nebūtų pasikliaujama vien tik mobiliaisiais telefonais.

 „Dronų siena“ ir technologinis lūžis

Latvija tampa viena pagrindinių Europos Komisijos inicijuotos „Dronų sienos“ (drone wall) architektų. Šiuolaikinė gynyba palei rytinę sieną apima ne tik raketas, bet ir išmanią technologinę ekosistemą:

• Akustinis sekimas: Be tradicinių radarų, diegiamos akustinės sistemos, kurios pagal specifinį garsą identifikuoja žemai skraidančius, radarais sunkiai aptinkamus dronus.

• Mobiliosios kovinės grupės: Greito reagavimo ugnies grupės, kurios, gavusios duomenis iš jutiklių tinklo, gali operatyviai pasitikti ir sunaikinti taikinį bet kuriame sienos taške.

• Vietinis mokslinis potencialas (R&D): Pasirašytos sutartys su vietos kūrėjais dėl kovos su bepiločiais orlaiviais (counter-UAS) technologijų ir elektromagnetinio karo priemonių plėtros.

Apibendrinimas: ar to pakaks ramiam miegui?

Latvija kuria vieną moderniausių oro gynybos modelių Europoje, paremtą sluoksniškumu, technologine integracija ir greitu reagavimu. Gynybos ministras R. Melnis pripažįsta, kad viešųjų pirkimų procedūros reikalauja laiko ir 100% apsaugos garantijos hibridinio karo sąlygomis nebūna. Tačiau diegiamas „oro skydas“ siunčia aiškią žinutę agresoriui – kaina už bet kokį Latvijos ir NATO sienos pažeidimą bus nepriimtinai aukšta.