Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda savaitgalį dalyvavo strateginės reikšmės susitikime Juratoje (Lenkija). Čia susirinkę Baltijos valstybių, Lenkijos ir Rumunijos vadovai aptarė kritinius regiono saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje bei būtinybę stiprinti Aljanso rytinę sieną.
Šalių lyderių teigimu, augančios hibridinės grėsmės ir neprognozuojamas Rusijos elgesys reikalauja neatidėliotinų ir koordinuotų veiksmų.
Rusija išlieka didžiausia ilgalaike grėsme
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime pabrėžė, kad pastarojo meto įvykiai aiškiai rodo, jog Kremliaus agresija neapsiriboja tiesioginiais karo veiksmais. Rusija aktyviai naudoja įvairiapusį spaudimą prieš NATO nares.
Kaip pagrindiniai rizikos veiksniai euroatlantiniam saugumui įvardinti:
-
Intensyvėjančios hibridinės atakos NATO teritorijoje ir prie išorinių sienų.
-
Oro erdvės pažeidimai bei pavojingi bepiločių orlaivių (dronų) incidentai.
-
Nuolatinės dezinformacijos kampanijos ir kibernetinės grėsmės.
„Rusijos imperinės ambicijos nesibaigia Ukraina. Todėl privalome nuosekliai stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, išlaikyti tvirtą transatlantinį ryšį ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai. Europos saugumas šiandien ginamas Rytų flange“, – sakė Gitanas Nausėda.
Dėmesys oro gynybai ir „Rytų skydo“ iniciatyvoms
Atsižvelgiant į bepiločių orlaivių incidentus, penkių valstybių vadovai sutarė, kad ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas oro gynybos stiprinimui, sąjungininkų karinio buvimo plėtrai ir kariniam mobilumui regiono viduje.
Viršūnių susitikime daug dėmesio sulaukė Europos Komisijos iniciatyva „Eastern Flank Watch“ (Rytų flango stebėsena). Šis projektas sukurtas tam, kad papildytų jau egzistuojančias nacionalines pastangas saugant ES ir NATO išorines sienas.
Prezidentas akcentavo, kad ši nauja iniciatyva turi veikti išvien su regioniniais projektais:
-
„Rytų skydas“ (Lenkijos infrastruktūriniai įtvirtinimai).
-
„Baltijos gynybos linija“ (Lietuvos, Latvijos ir Estijos kuriamas gynybos barjeras).
Šie projektai yra pilnai suderinti su NATO gynybos planais ir tiesiogiai stiprina kolektyvinį Aljanso saugumą.
Pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Ankaroje
Ruošiantis būsimam NATO vadovų susitikimui Ankaroje, Lietuvos lyderis išskyrė kelis esminius namų darbus visai Europai. Jo teigimu, norint išlaikyti stiprų transatlantinį ryšį su JAV, pati Europa privalo prisiimti didesnę finansinę ir gamybinę atsakomybę.
| Esminiai tikslai Ankaroje | Ko tikimasi iš Aljanso partnerių? |
| Gynybos pramonė | Būtina skubiai didinti gamybos pajėgumus Europoje. |
| Investicijos | Reikia užtikrinti žymiai didesnį finansavimą krašto apsaugai. |
| Parama Ukrainai | Privaloma garantuoti ilgalaikius sprendimus, stiprinančius Ukrainos vietą euroatlantinėje saugumo architektūroje. |
Lietuva – NATO lyderė pagal išlaidas gynybai
Lietuva šiame kontekste rodo išskirtinį pavyzdį kitoms Aljanso narėms. Šalis ne tik deklaruoja paramą saugumo didinimui, bet ir pati skiria tam rekordinius išteklius.
2026 metais Lietuva krašto apsaugai skiria net 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Su šiuo rodikliu šalis išlieka daugiausia į gynybą investuojančia NATO valstybe, taip demonstruodama tvirtą įsipareigojimą kolektyviniam saugumui ir savo šalies bei viso regiono gynybai.
