Simbolinis ryšys karo fone

2026 m. birželio 23 d. Kyjivo Obolonės rajone, Pryričnos gatvėje, įvyko ne tiesiog infrastruktūros objekto atidarymas, o tarptautinės partnerystės manifestacija. Dalyvaujant Kyjivo merui Vitalijui Klyčko, Vilniaus merui Valdui Benkunskui ir Lietuvos ambasadorei Ingai Stanitei-Toločkienei, oficialiai pristatytas Vilniaus skveras ir naujas pėsčiųjų tiltas. Miestų planavimo prasme tai nėra tik nauja poilsio zona – tai gilus „minkštosios galios“ (angl. soft power) pavyzdys, kai urbanistinė intervencija tampa emocinės atspirties tašku kariaujančios šalies sostinėje. Dažnam stebėtojui gali kilti klausimas: kodėl krizės sąlygomis investuojama būtent į parko estetiką? Atsakymas slypi mieste kaip gyvame organizme – miesto audinio regeneracija net ir karo metu yra būtina socialinei sanglaudai ir psichologiniam atsparumui išlaikyti.

Vilniaus Karaliaus Mindaugo tilto „dvynys“

Pagrindinis naujosios viešosios erdvės akcentas – pėsčiųjų tiltas, kurio architektūrinė citata tiesiogiai atkartoja Vilniuje esantį Karaliaus Mindaugo tiltą. Šis sprendimas yra kur kas gilesnis nei paprastas vizualinis panašumas. Karaliaus Mindaugo tiltas Vilniuje simbolizuoja valstybingumo ištakas ir jungtį tarp istorinio centro bei modernaus miesto. Perkeldami šį motyvą į Kyjivą, architektai ir politikai siunčia aiškią žinią apie valstybingumo tęstinumą ir europietišką identitetą, kuris šiandien Ukrainoje ginamas fronto linijose. Tai ne kopija, o identiteto transplantacija į erdvę, kovojančią už savo suverenitetą.„Idėja Kyjive sukurti draugystės miestą yra bendra mūsų miestų iniciatyva ir simbolinis Lietuvos sostinės kolegų paramos ženklas Ukrainos sostinei. Taip jie nori pabrėžti mūsų miestų ir šalių partnerystės stiprybę“, – pabrėžė Kyjivo miesto valstybinės administracijos pirmininko pavaduotojas Valentynas Mondryivskis.

600 000 eurų dovana ir tikslinės paramos logika

Projekto finansavimas (600 000 Eur) buvo užtikrintas Vilniaus savivaldybės ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo fondo lėšomis, o procesą koordinavo Centrinė projektų valdymo agentūra. Svarbu pabrėžti, kad šis projektas Kyjivo biudžetui nieko nekainavo – tai buvo tikslinis garantas. Urbanistiniu požiūriu tai parodo Lietuvos perėjimą nuo bazinės humanitarinės pagalbos prie ilgalaikio miesto audinio kūrimo.

Verta pastebėti, kad ši dovana nėra izoliuota nuo skubių poreikių: Vilnius Kyjivui tuo pačiu laikotarpiu perdavė 20 generatorių, dujinių viryklių, saulės baterijas veteranų pansionatui bei pervedė 500 000 eurų į fondą „Future Kyiv“. Tad tiltas nėra generatorių pakaitalas, o papildomas, ateitį kuriantis sluoksnis.

Urbanistinė oazė ir „barrier-free“ principai

Vilniaus skveras suprojektuotas kaip moderni viešoji erdvė su socialine misija. Rekonstrukcijos metu maksimaliai išsaugotas gamtinis karkasas: palikti visi senieji medžiai, o juos papildė 70 naujų sodinukų, 1 800 krūmų bei gausybė dekoratyvinių žolių. Įdiegtas automatinis laistymas ir modernus apšvietimas paverčia šią vietą pavyzdiniu urbanistinės regeneracijos projektu.

Esminis principas čia – „barrier-free“ prieiga. Tai prioritetas, užtikrinantis, kad erdvė būtų prieinama visiems, įskaitant sužeistus karius ar žmones su negalia. Kaip pažymi V. Mondryivskis, tokios vietos karo metu turi kritinę reikšmę psichologiniam stabilumui, leidžiant gyventojams bent trumpam atkurti normalaus gyvenimo pojūtį kokybiškoje aplinkoje.

Diskusijų audra: tiltai ar generatoriai?

Nors projektas estetiškai nepriekaištingas, jis sulaukė ir kritikos. Urbanistas Dmytro Makagonas pastebėjo, kad partneriai tikriausiai rinkosi iš to, ką jiems pasiūlė vietos valdžia, o Kyjivo tarybos narys Andrijus Vitrenka kritikavo sprendimą prašyti lėšų dar vienam tiltui Obolonėje, užuot prioritetą teikus kritinei infrastruktūrai.

Čia išryškėja svarbi tarptautinių fondų veikimo logika, kurią dažnai praleidžia kritikai: užsienio parama dažnai būna tikslinė. Jei fondas skiria lėšas kultūros ar infrastruktūros ryšiams stiprinti, jų negalima savavališkai pervesti generatoriams pirkti. Tai ekspertinė dilema tarp skubaus išgyvenimo ir miesto ateities projektavimo, kur Vilnius pasirinko investuoti į viltį ir ilgalaikį simbolį.

Naujasis „žiedinis“ Obolonės maršrutas

Dėl naujojo tilto suformuotas vientisas rekreacinis maršrutas, kurį dabar gali išbandyti kyjiviečiai ir miesto svečiai. Tai pavyzdys, kaip pavieniai objektai sujungiami į funkcionuojantį tinklą:

• Natalka parkas ir istorinis kesonas;
• Obolonės krantinė;
• Lietuvos pėsčiųjų tiltas ir Vilniaus skveras;
• Obolonės sala;
• „Bangos“ (Wave) tiltas;
• Grįžimas į Natalka parką.

Šią erdvę rasite GPS koordinatėse: 50°30’55.2″N 30°31’06.7″E.

Tiltas kaip pažadas ateičiai

Vilniaus skveras Obolonėje yra daugiau nei architektūrinis objektas – tai solidarumo investicija. Jis įkūnija tikėjimą, kad po karo Ukraina ne tik atsistatys, bet ir taps dar gražesnė, o jos miestai atitiks aukščiausius europietiškus standartus. Ar gali architektūra būti galingesnė už diplomatiją? Kai pėsčiųjų tiltas sujungia ne tik krantus, bet ir dvi laisvę branginančias tautas, atsakymas tampa akivaizdus. Net tamsiausiais laikais miestai privalo kurti erdves šviesai, nes tai ir yra didžiausia pergalė prieš destrukciją.