Lietuvoje nusikalstamo pasaulio atstovai toliau demonstruoja cinišką išradingumą, o jų aukomis tampa patys pažeidžiamiausi visuomenės nariai. Vien birželio 29-ąją šalies policijos komisariatai buvo užtvindyti gyventojų pareiškimais apie prarastas milžiniškas pinigų sumas. Sukčių schemas perprasti darosi vis sunkiau: nuo romantiškų pažadų „Facebook“ tinkle iki fiktyvių butų pardavimų, kuriuose dalyvauja net „netikri policininkai“.

Per pastarąją parą nukentėjusieji iš viso prarado daugiau nei 316 000 eurų. Policijos pareigūnai pradėjo virtinę ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo.

Meilės pinklės internete ir išgalvota humanitarinė pagalba

Socialiniai tinklai išlieka viena pavojingiausių erdvių, kur sukčiai manipuliuoja žmonių jausmais ir pasitikėjimu.

• Panevėžyje 1947 m. gimusi moteris nuo 2023 m. vasaros bendravo su „Facebook“ sutiktu užsieniečiu. Romantiška draugystė virto finansine katastrofa – moteris vyrui pervedė net 40 000 eurų.

• Raseinių rajone panašiais metodais buvo apgauta ir 1963 m. gimusi moteris. Vos per pusantro mėnesio (nuo balandžio pradžios iki gegužės vidurio) nepažįstamas „Facebook“ draugas iš jos išviliojo 29 900 eurų.

• Kaune fiksuotas dar šiurpesnis atvejis, kai sukčiai pasinaudojo žmonių empatija. Nuo 2025 m. vasaros iki šių metų pavasario nepažįstama moteris sistemingai klaidingai informavo 79-erių kaunietę apie renkamą humanitarinę pagalbą nukentėjusiems asmenims. Įgijusi visišką pasitikėjimą, apgavikė išviliojo net 55 000 eurų.

Brutalus Vilniaus atvejis: senjorė neteko ir buto, ir pinigų

Pats skaudžiausias ir finansiškai nuostolingiausias nusikaltimas įvykdytas sostinėje. Į Vilniaus policiją kreipėsi 1947 m. gimusi moteris, tapusi itin gerai organizuotos grupės auka.

Nuo kovo vidurio su ja bendravo asmenys, pakaitomis prisistatydavę:

• Nekilnojamojo turto brokeriu,

• Telekomunikacijų ir banko darbuotojais,

• „Policijos pareigūnu“.

Šie nusikaltėliai įtikino moterį skubiai parduoti savo turimą butą. Sukčiams „tarpininkaujant“, nekilnojamasis turtas buvo parduotas, o visi gauti pinigai – 145 000 eurų – tiesiogiai atiduoti į rankas nepažįstamam asmeniui. Moteris liko ir be pastogės, ir be gyvenimo santaupų.

Aktyvios atostogų ir kasdienybės grėsmės: netikros baudos bei poilsio nameliai

Sukčiai aktyviai medžioja ir jaunesnius bei technologiškai raštingesnius žmones, naudodami skubos faktorių ir sezonines aktualijas.

Sąskaitos ištuštinimas per kelias minutes:

Vilniuje vyras (gim. 1957 m.) į mobilųjį telefoną gavo SMS žinutę apie neva gautą baudą. Paspaudęs nuorodą ir suvedęs el. bankininkystės prisijungimo duomenis, vyras akimirksniu prarado 14 999 eurus, kurie buvo neteisėtai nuskaičiuoti iš įmonės sąskaitos.

Tuo tarpu Kazlų Rūdos savivaldybėje nukentėjo 1975 m. gimusi moteris, norėjusi užsisakyti vasaros poilsį. Internete rezervavusi poilsio namelį, ji gavo elektroninį laišką ir skambutį su prašymu sumokėti avansą. Atlikus šį veiksmą, sąskaita buvo visiškai „iššvarinta“ – nuskaičiuoti 14 572 eurai.

Plungėje dar viena moteris (gim. 1965 m.) nukentėjo nuo „teisininko“ – jai paskambinęs vyras, prisistatęs juristu, išviliojo 17 130 eurų.

Policijos perspėjimas: kritinis mąstymas – jūsų geriausia apsauga

Pareigūnai primena, kad nei policija, nei bankų darbuotojai ar kiti oficialūs asmenys niekada telefonu ar žinutėmis neprašo perduoti grynųjų pinigų, el. bankininkystės kodų ar parduoti turto.

Pagrindinės taisyklės, kurios gali išgelbėti jūsų turtą:

1. Niekada nespauskite nuorodų SMS žinutėse apie baudas, siuntinius ar blokuojamas sąskaitas.

2. Nepasitikėkite internetiniais „užsieniečiais“, kurie po kelių savaičių bendravimo pradeda prašyti pinigų kelionėms, muitų mokesčiams ar gydymui.

3. Tikrinkite nuomos skelbimus: prieš vesdami avansus už poilsio namelius, įsitikinkite, kad tokia įmonė ar paslauga realiai egzistuoja, ieškokite atsiliepimų.

4. Pasikalbėkite su vyresnio amžiaus artimaisiais. Papasakokite jiems apie šiuos atvejus – jūsų perspėjimas gali apsaugoti juos nuo likimą griaunančių nuostolių.