Lietuvos energetikos sektoriuje užfiksuotas istorinis pasiekimas. Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei Švedijos ketvirtojoje (SE4) zonoje. Tai pirmasis toks kartas nuo 2016 m. lapkričio ir pirmasis toks pilnas ketvirtis nuo pat „NordBalt“ jungties eksploatacijos pradžios.

Šis struktūrinis lūžis aiškiai rodo, kad masinė atsinaujinančių išteklių (saulės ir vėjo jėgainių) plėtra šalyje jau duoda apčiuopiamų rezultatų ir iš esmės keičia regiono elektros rinkos žemėlapį.

Žaliasis šuolis taupo milijonus ir mažina importo poreikį

Sparčiai auganti vietinė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dramatiškai sumažino priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

„Nuosekli Lietuvos energetikos transformacija duoda apčiuopiamų rezultatų. Sparčiai auganti vietinė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių mažina importo poreikį, todėl, neimportuodama elektros energijos, Lietuva per dieną sutaupo apie 1 mln. eurų“, – teigia laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.

Šie sutaupyti milijonai reiškia, kad kapitalas lieka valstybės viduje ir stiprina šalies ekonominį pamatą.

Skaičiai, žymintys naują realybę: Lietuva vs Švedija

Antrąjį šių metų ketvirtį didmeninės elektros kainų svarstyklės pirmą kartą nusvėrė Lietuvos naudai. Švedijos ketvirtojoje zonoje kaina buvo pastebimai aukštesnė.

Didmeninės elektros kainos ir srautai (II ketvirtis):

Komerciniai elektros srautai tarp dviejų šalių per „NordBalt“ jungtį praktiškai išsilygino. Tai radikalus pokytis, žinant istorinius duomenis.

Iš importuotojos – į eksportuojančią šalį

Nuo 2016 m. vasario, kai pradėjo veikti „NordBalt“ jungtis, ja beveik visada tekėdavo elektra iš Švedijos į Lietuvą. Pavyzdžiui, dar 2025 m. importas į Lietuvą sudarė net 4095 GWh, o eksportas – vos 255 GWh.

Šių metų antrasis ketvirtis viską apvertė aukštyn kojomis. Per tris mėnesius Lietuva į Švediją išskraidino 457 GWh – daugiau nei per visus praėjusius metus.

Energetinė nepriklausomybė tampa realybe

„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius pabrėžia, kad tai ne atsitiktinumas, o ilgalaikės strategijos pasekmė:

„Nuosekli ir sparti pastarųjų metų atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje keičia regiono elektros rinkos tendencijas. Visus tris antrojo šių metų ketvirčio mėnesius Lietuvos prekybos zonoje laikėsi mažesnė vidutinė elektros kaina, nei Švedijos ketvirtojoje zonoje. Per antrąjį šių metų ketvirtį į Švediją eksportavome daugiau elektros, nei per visus 2025 metus. Iš elektrą importuojančios šalies tampame ją eksportuojančia – tai reiškia ne tik didėjančią energetinę nepriklausomybę, bet ir papildomas lėšas, kurios lieka Lietuvos ekonomikoje.“

Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

1. Konkurencingesnės kainos: Žemesnė didmeninė elektros kaina biržoje ilgainiui sukuria palankesnes sąlygas tiek verslo subjekto sąnaudų valdymui, tiek patrauklesniems tarifams privatiems vartotojams.

2. Investicinis patrauklumas: Šalis, galinti pati apsirūpinti pigia, žaliąja energija, tampa magnetu užsienio investicijoms ir gamybos pramonės plėtrai.

3. Saugumas: Energetinis savarankiškumas mažina geopolitinių bei išorinių rinkos sukrėtimų įtaką šalies gyventojams.

Lietuvos energetikos transformacija peržengė teorinių planų ribas – šiandien skaičiai biržoje įrodo, kad žaliosios energijos strategija veikia visu pajėgumu.

Parengta pagal „Litgrid“ informaciją.