Ankara / Vilnius. Liepos 7–8 dienomis Turkijos sostinėje Ankaroje prasidedant 36-ajam NATO viršūnių susitikimui, Aljanso būstinė paskelbė reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos rezultatus. Duomenys demonstruoja tektoninį lūžį Lietuvos visuomenės mąstyme: net 91 proc. šalies gyventojų šiandien balsuotų už tai, kad Lietuva liktų NATO nare.
Šis skaičius paverčia Lietuvą viena labiausiai Euro-atlantinę integraciją palaikančių valstybių visame Aljanse. Visgi, žvelgiant giliau, už šių įspūdingų procentų slepiasi ne tik geopolitinis pragmatizmas, bet ir rimti namų darbai, kuriuos Lietuvai tenka atlikti transformuojantis iš „saugumo vartotojos“ į „saugumo donorę“.
Atgrasymo kaina: visuomenė pritaria rekordinėms investicijoms
Apklausa, atlikta 2026 m. pavasarį visose 32 NATO valstybėse narėse (su 3 proc. statistine paklaida), atskleidžia kritinį Lietuvos visuomenės brandos etapą. Keturi iš penkių lietuvių (79 proc.) investicijas į gynybą laiko esminiu šalies saugumo garantu, o 72 proc. respondentų tiesiogiai pritaria dabartiniam arba dar didesniam kariniam finansavimui.
Ši visuomenės valia tiesiogiai koreliuoja su politiniais sprendimais. Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pasiekė istorinę aukštumą – 4,79 mlrd. eurų, o tai sudaro net 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis iškelia Lietuvą į absoliučią Aljanso lyderių poziciją pagal gynybos išlaidas procentais nuo BVP, lenkiant net daugelį didžiųjų Vakarų valstybių.
Analitinis vertinimas: Visuomenės konsensusas dėl gynybos finansavimo rodo, kad saugumas Lietuvoje nebėra tik teorinė politinė deklaracija. Tai tapo egzistenciniu prioritetu, kuriam piliečiai yra pasirengę atiduoti mokesčių mokėtojų pinigus, suprasdami, kad taika kainuoja.
Kolektyvinės gynybos iliuzija vs. reali rizika
Vienas įdomiausių apklausos aspektų – paradoksas tarp bendro palaikymo Aljansui ir realaus saugumo jausmo. Nors 91 proc. remia narystę, tik 75 proc. lietuvių sutinka, kad narystė NATO sumažina tikimybę, jog šalis bus užpulta.
Ką sako šis 16 procentinių punktų skirtumas?
-
Prarastas naivumas: Ketvirtadalis Lietuvos visuomenės supranta, kad vien skėtis su užrašu „NATO“ automatiškai neapsaugo nuo hibridinių ar konvencinių grėsmių.
-
Geopolitinė realybė: Geografinė padėtis (Suvalkų koridorius, Baltarusijos kaimynystė) diktuoja sąlygas, kuriose net ir stipriausias aljansas pasaulyje negarantuoja 100 proc. ramiojo miego be stiprių nacionalinių pajėgumų.
-
Vašingtono nežinomieji: Ankaroje vykstančio viršūnių susitikimo kuluaruose garsiai diskutuojama apie JAV administracijos reikalavimus Europai prisiimti didesnę naštą. Lietuva čia demonstruoja pavyzdį, tačiau visuomenė jaučia globalios politikos svyravimus.
Kritinis žvilgsnis: iššūkiai pakeliui į pavyzdinės narės statusą
Sąjungininkai vis dažniau įvardija Lietuvą kaip modelinę ir pavyzdinę NATO narę. Šalis ne tik perka modernią ginkluotę, bet ir kuria savo pirmąją nacionalinę diviziją bei ruošiasi pilnam Vokietijos brigados dislokavimui. Visgi, siekiant išlaikyti šį statusą, Lietuvai teks spręsti kelis kritinius klausimus:
-
Finansavimo tvarumas: Ar pavyks išlaikyti >5 proc. BVP gynybos kartelę ilgalaikėje perspektyvoje, nepažeidžiant kitų socialinių sričių (švietimo, sveikatos apsaugos)?
-
Visuomenės įtraukimas: Kaip 79 proc. teorinį palaikymą gynybai paversti praktiniu pasirengimu – visuotiniu šaukimu, komandantūrų veikla ir pilietiniu pasipriešinimu?
-
Infrastruktūros greitis: Karinio mobilumo projektų ir poligonų plėtra reikalauja didžiulio tempo, kurį neretai stabdo biurokratiniai aparatai.
Atgrasymas per jėgą – vienintelis kelias
Ankaros viršūnių susitikimas vyksta kontekste, kuriame taika nebėra duotybė. Lietuvos visuomenės siunčiama žinutė pasauliui yra aiški ir nedviprasmiška: šalis yra pasiruošusi gintis ir investuoti į savo saugumą tiek, kiek reikės.
91 proc. palaikymas NATO rodo, kad Aljansas Lietuvoje vertinamas ne kaip trumpalaikis politinis skydas, o kaip pamatas, ant kurio statoma šalies ateitis. Tačiau tikroji pavyzdinės narės lyderystė bus įrodyta ne apklausų skaičiais, o gebėjimu šį milžinišką visuomenės pasitikėjimą paversti nepramušama realia gynybos architektūra Baltijos regione.
