Lietuva žengia dar vieną griežtą žingsnį nacionalinio saugumo stiprinimo link. Liepos 7 d. Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktam Poligrafo naudojimo įstatymo pakeitimo projektui. Šiuo sprendimu siekiama ne tik efektyviau identifikuoti potencialias grėsmes, bet ir užkirsti kelią aktyvėjančioms užsienio šalių žvalgybų operacijoms.

Naujieji pakeitimai išplečia asmenų, kurie gali būti tikrinami melo detektoriumi, ratą ir optimizuoja iki šiol galiojusias biurokratines procedūras.

Kas bus tikrinami poligrafu? Praplėstas asmenų ratas

Iki šiol poligrafo tyrimai buvo taikomi ribotam pareigūnų ir tarnautojų ratui. Atnaujintas įstatymo projektas numato, kad nuo šiol tyrimas melo detektoriumi galės būti atliekamas kur kas platesnei grupei asmenų. Į ją įtraukiami:

• Įslaptintus sandorius sudarančių įmonių darbuotojai bei tiekėjai-fiziniai asmenys.

• Slaptieji žvalgybos bendradarbiai, dirbantys su jautria informacija.

• Užsieniečiai, siekiant įvertinti jų keliamą riziką šalies saugumui.

• Asmenys, kuriems suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Svarbu: Priimti pakeitimai taip pat leis tikrinti užsieniečius, pretenduojančius gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tai padės tarnyboms iš anksto įvertinti jų patikimumą ir užkirsti kelią galimoms hibridinėms ar žvalgybinėms grėsmėms.

Ministras Robertas Kaunas: „Žvalgybos institucijų stiprinimas yra būtinas“

Šį įstatymo projektą inicijavo pačios šalies žvalgybos institucijos, atsižvelgusios į praktikoje pastebėtus teisinio reglamentavimo trūkumus bei realias geopolitines tendencijas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad šios priemonės yra tiesiogiai susijusios su šalies gynybinės galios didinimu:

„Žvalgybos institucijų stiprinimas yra būtinas siekiant efektyviai ir laiku atpažinti bei sustabdyti vis aktyvėjančias priešiškų valstybių žvalgybines operacijas ir galimas atakas. Žvalgyba yra neatsiejama šalies gynybos sistemos dalis, todėl jai turi būti suteiktos visos reikalingos priemonės nacionaliniam saugumui užtikrinti.“

Atsisakoma perteklinių procedūrų

Be tiriamųjų rato išplėtimo, naujajame projekte daug dėmesio skiriama ir pačių tyrimo procesų efektyvumui. Teisės akto pakeitimais tikslinami konkretūs tyrimo atvejai ir atsisakoma perteklinių, biurokratinių procedūrų. Tai leis žvalgybos ir saugumo institucijoms dirbti lanksčiau, greičiau priimti sprendimus ir operatyviau reaguoti į kylančius iššūkius.

Šis žingsnis demonstruoja Lietuvos pasiryžimą modernizuoti saugumo standartus ir užtikrinti, kad strateginėse valstybės įmonėse bei projektuose dirbtų tik visiškai patikimi asmenys.