Lietuvos kariuomenės arsenalą pasiekė nauja modernios ginkluotės siunta – prieštankinės raketos „Spike LR2“. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pasirašytos sutarties su Vokietijos gamintoja „Euro Spike GmbH“ vertė viršija 3 mln. eurų. Nors oficialiuose pranešimuose akcentuojamas „maksimalus pasirengimas“ ir Rusijos atgrasymas, karinės ginkluotės ekspertai ragina į šį pirkinį pažvelgti giliau.
Ar šis sandoris yra strateginis proveržis, ar tik brangus gaisro gesinimas pėstininkų kovos mašinų (PKM) „Vilkas“ programoje?
Kas yra „Spike LR2“ ir kodėl jų reikia „Vilkams“?
„Spike LR2“ yra Izraelio kompanijos „Rafael Advanced Defense Systems“ sukurta (ir per Vokietijos bendrą įmonę Europoje platinama) penktosios kartos prieštankinė valdoma raketų sistema (tankų naikinimo sistema).
Lietuvos kariuomenėje šios raketos pirmiausia yra skirtos PKM „Vilkas“ (lietuviškajai „Boxer“ modifikacijai) ugnies galiai užtikrinti. „Vilkuose“ sumontuoti izraelietiški „Samson Mk II“ bokšteliai, kurie gamykliškai pritaikyti būtent šiai sistemai.
„Spike LR2“ techniniai pranašumai:
• Veikimo nuotolis: iki 5,5 km (paleidžiant iš sausumos platformų).
• Valdymas: „Iššoviau-pamiršau“ (Fire-and-Forget) arba „Iššoviau-stebėjau/pakeičiau“ (Fire-and-Observe).
• Pranašumas: Raketa gali atakuoti taikinį iš viršaus (Top-Attack), kur tankų šarvas yra ploniausias.
Kritinis vertinimas: trys esminiai pirkimo aspektai
Nors krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad kariuomenė privalo būti aprūpinta modernia ginkluote, analitikai išskiria kelias sistemines problemas, kurias šis pirkimas apnuogina.
1. „Vilkų“ integracijos skolos grąžinimas
Ne paslaptis, kad PKM „Vilkas“ projektas Lietuvoje susidūrė su rimtais techniniais iššūkiais, ypač integruojant programinę įrangą ir ginkluotės sistemas (30 mm patranką ir „Spike“ paleidėjus). Virš 3 mln. eurų suma amunicijai rodo, kad Lietuva pagaliau pereina nuo platformų pirkimo prie realaus jų užpildymo „gyvais“ šaudmenimis. Tačiau tai taip pat primena, kad pilnas pėstininkų kovos mašinų kovinis pajėgumas pasiekiamas kur kas lėčiau, nei planuota.
2. Geopolitinė tiekimo grandinės rizika
„Spike“ yra Izraelio intelektinė nuosavybė, nors raketos Lietuvai tiekiamos per Vokietijos konsorciumą. Dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai Izraelis pats įsitraukęs į intensyvius karinius konfliktus, kyla klausimas dėl gamybos pajėgumų ir prioritetų. Ar „Euro Spike GmbH“ sugebės užtikrinti masinį ir greitą „Spike LR2“ tiekimą, jei Lietuvai (ar kitoms NATO šalims) amunicijos prireiktų „čia ir dabar“?
3. Finansinis efektyvumas: ar 3 mln. eurų yra daug?
Šiuolaikiniame kare 3 mln. eurų prieštankinei amunicijai yra palyginti nedidelė suma. Tiksli vienos „Spike LR2“ raketos kaina yra įslaptinta, tačiau skaičiuojama, kad viena tokia raketa rinkoje kainuoja nuo 200 000 iki 300 000 eurų. Tai reiškia, kad už 3 mln. eurų Lietuva galėjo įsigyti tik maždaug 10–15 raketų (neskaičiuojant papildomos logistikos ar mokomosios įrangos). Ukrainos karo patirtis rodo, kad tokį raketų kiekį intensyvių mūšių metu viena brigada gali išnaudoti per kelias dienas.
Reziumė: žingsnis teisinga linkme, bet tempas per lėtas
„Spike LR2“ įsigijimas yra neabejotinas Lietuvos kariuomenės taktinio pranašumo sustiprinimas. Šios raketos leidžia naikinti moderniausius Rusijos tankus (pavyzdžiui, T-90M) dar nespėjus jiems priartėti prie mūsų gynybinių linijų.
Vis dėlto, analitinis žvilgsnis reikalauja konstatuoti: amunicijos kiekis, kurį galima įsigyti už 3 mln. eurų, yra labiau skirtas esamų spragų užkamšymui ir pratyboms, o ne ilgalaikiam strateginiam rezervui sukurti. Norint pasiekti tikrąjį atgrasymo efektą, panašaus pobūdžio pirkimai privalo tapti ne proginiu pranešimu spaudai, o nuolatiniu, dešimtimis milijonų matuojamu konvejeriu.
Prieštankinių valdomų raketų (P prieštankinių sistemų) pasaulyje „Spike LR2“ ir „FGM-148 Javelin“ yra tikri sunkiasvoriai, atstovaujantys pažangiausią ginkluotės kartą. Nors abi sistemos kare atlieka tą pačią užduotį – naikina sunkiai šarvuotą techniką atakuodamos iš viršaus („Top-Attack“), jų filosofija, techninės galimybės ir pritaikymas skiriasi.
Štai detalus šių dviejų „šarvų žudikų“ palyginimas, pagrįstas pastarųjų metų karinių konfliktų pamokomis.
Techninių specifikacijų palyginimas
Nors popieriuje abi sistemos atrodo panašios, „Spike LR2“ siūlo lankstesnį valdymą ir didesnį nuotolį, o „Javelin“ laimi savo mobilumu ir koviniu patikrinimu (angl. combat proven).
| Charakteristika | „Spike LR2“ (Izraelis / Europos konsorciumas) | „FGM-148 Javelin“ (JAV) |
| Veikimo nuotolis | Iki 5,5 km (iš sausumos) / iki 10 km (iš sraigtasparnių) | Iki 2,5 km (senesnės versijos) / iki 4 km (naujausios LWCLU versijos) |
| Svoris (raketa su paleidėju) | ~22 kg (pėstininkų konfigūracija) | ~22,3 kg |
| Valdymo tipas | Fire-and-Forget ARBA Fire-and-Observe (šviesolaidinis/radijo ryšys) | Tik Fire-and-Forget (šaudyk ir pamiršk) |
| Taikinio sekimas | Optinis (dienos) + termovizinis (nakties) + išmanus sekimas | Tik infraraudonųjų spindulių (šiluminis) sekimas |
| Integracija | Idealiai tinka mašinoms (pavyzdžiui, Lietuvos PKM „Vilkas“) | Dažniausiai naudojama pėstininkų (nuo peties) |
Esminiai technologiniai skirtumai
1. Valdymo lankstumas: laisvė vs. kontrolė
-
„Javelin“ (Fire-and-Forget): Šaulys per taikiklį užfiksuoja taikinio šiluminį parašą, paspaudžia gaiduką ir raketa pati skrenda į tikslą. Kareivis gali iškart bėgti ieškoti slėptuvės. Trūkumas – iššovus raketos trajektorijos pakeisti ar nukreipti į kitą taikinį nebeįmanoma.
-
„Spike LR2“ (Fire-and-Observe): Ši sistema turi dvikryptį duomenų perdavimo ryšį (šviesolaidį). Tai suteikia unikalių galimybių: šaulys ekrane mato vaizdą iš pačios raketos „nosies“ skrydžio metu. Jei tankas pasislepia už dūmų uždangos ar pastato, operatorius gali rankiniu būdu pakoreguoti skrydį arba nukreipti raketą į kitą, svarbesnį taikinį. Maža to, „Spike“ galima iššauti net nematant paties taikinio (pavyzdžiui, už kalvos), o jį užfiksuoti tik raketai pakilus į orą.
2. Veikimo nuotolis ir svoris
„Spike LR2“ efektyvaus šūvio nuotolis (5,5 km) beveik dvigubai lenkia standartinį „Javelin“ nuotolį. Tačiau pėstininkų taktikos prasme abi sistemos sveria panašiai (virš 22 kg). Nešiotis tokį svorį su papildomomis raketomis miškuose ar purve pėstininkams yra didžiulis fizinis iššūkis, todėl ilgesniam nuotoliui skirta „Spike“ sistema dažniau montuojama ant transporto priemonių.
Pritaikymas moderniame kare: pamokos iš Ukrainos
Ukrainos karo patirtis iš esmės pakeitė požiūrį į prieštankinę ginkluotę. Štai kaip abi sistemos vertinamos šiuolaikinio intensyvaus konflikto kontekste:
Miesto mūšiai ir pėstininkų pasalos („Javelin“ stichija)
„Javelin“ įrodė esąs tobulas ginklas mobilioms pėstininkų grupėms. Dėl paprasto valdymo („pagavai šilumą ir šovei“) ir galimybės saugiai šaudyti iš uždarų patalpų (dėl švelnaus starto technologijos), jis tapo košmaru Rusijos šarvuočių kolonoms ankstyvuosiuose karo etapuose aplink Kijevą. Jo šiluminė galvutė yra visiškai pasyvi – priešas negauna jokio įspėjimo apie tai, kad į jį nusitaikyta.
Tinklinis karas ir integruotos platformos („Spike LR2“ pranašumas)
Moderniame kare, kur aplink skraido tūkstančiai dronų, atviri pėstininkų išpuoliai tampa vis pavojingesni. Čia išryškėja „Spike LR2“ koncepcija. Kadangi ji yra integruota į tokias mašinas kaip Lietuvos PKM „Vilkas“, kariuomenė įgyja galimybę naikinti priešą saugiu atstumu – dar prieš jam pamatant pėstininkų pozicijas.
Be to, „Spike“ gebėjimas atakuoti koordinates (angl. Fire-to-Coordinates) leidžia šauti į dronų pastebėtus taikinius tiesiogiai jų nematant iš pačios mašinos.
Reziumė: kuri sistema geresnė?
Teigti, kad viena sistema yra geresnė už kitą, būtų neteisinga – jos viena kitą papildo:
-
„FGM-148 Javelin“ yra nepakeičiamas, patikimas ir masiškai gaminamas ginklas pėstininkų lygmeniu, užtikrinantis greitą reakciją artimajame ir vidutiniame nuotolyje.
-
„Spike LR2“ yra technologiškai pranašesnė, chirurgiškai tiksli taktinė sistema, idealiai pritaikyta integruoti į sunkiąją techniką ir leidžianti dominuoti mūšio lauke dideliais atstumais.
Lietuvos kariuomenės sprendimas turėti abi šias sistemas (pėstininkai naudoja „Javelin“, o mechanizuotasis pėstininkų batalionas ant „Vilkų“ – „Spike“) sukuria vadinamąjį sluoksniuotos gynybos efektą, kuris maksimaliai apsunkina bet kokį priešo šarvuotos technikos judėjimą.