Šalyje vis garsiau kalbant apie nacionalinį saugumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms, Lietuvos Respublikos Seimas žengė svarbų žingsnį. Pradėti svarstyti Seimo Pirmininko Juozo Oleko pristatyti Karo padėties įstatymo pakeitimai. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti, kad net ir karinės agresijos atveju aukščiausios valstybės valdžios institucijos veiktų be pertrūkių, o jų saugumas būtų garantuotas aukščiausiu lygiu.
Kokie esminiai pokyčiai laukia ir kodėl dabartinis reguliavimas sulaukė kritikos?
Lietuvos kariuomenei – užduotis ginti šalies vadovybę
Vienas didžiausių teikiamų pataisų pokyčių – aiškus funkcijų pasiskirstymas įvedus karo padėtį. Siūloma, kad kilus realiam kariniam konfliktui, Lietuvos kariuomenės vadui būtų pavesta užtikrinti trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų apsaugą ir ginkluotą gynybą:
-
Seimo rūmų;
-
Vyriausybės pastato;
-
Respublikos Prezidento rezidencijos ir visų šių institucijų teritorijų.
Projektu taip pat numatoma numatyti „planą B“. Jei dėl karo veiksmų institucijos negalėtų dirbti savo nuolatiniuose pastatuose, Lietuvos kariuomenė privalėtų užtikrinti alternatyvių, paskirtų jų darbo vietų saugumą.
Kodėl reikalingi įstatymo pakeitimai?
Dokumento aiškinamajame rašte iniciatyvos rengėjai atskleidžia teisinę spragą, kurią būtina skubiai ištaisyti. Taikos metu šių strateginių objektų apsaugą profesionaliai vykdo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT). Tačiau įvedus karo padėtį, visas šalies gynybos organizavimas pereina į kariuomenės pavaldumą.
Iki šiol ginkluota svarbiausių valstybės institucijų gynyba, kurią turėtų perimti Lietuvos kariuomenė, nebuvo aiškiai įtvirtinta jokiame įstatyme. Naujosios pataisos teisiškai užpildo šį vakuumą.
Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos sąvokos tikslinimas
Kartu su Karo padėties įstatymu Seimui pristatytas ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo projektas. Juo siūloma išplėsti ir patikslinti „gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos“ sąvoką.
Kas keičiasi? Į šią sąvoką tiesiogiai įtraukiama valstybės gynyba bei trijų pagrindinių valdžios institucijų – Prezidento, Seimo ir Vyriausybės – veikla.
Taip teisiškai įtvirtinama nuostata, kad šių institucijų funkcionavimo sutrikdymas ar paralyžiavimas būtų prilyginamas tiesioginei ir kritinei grėsmei visos visuomenės saugumui.
Finansavimo užtikrinimas mobilizacijos atveju
Nacionalinis saugumas neatsiejamas nuo stabilaus finansavimo. Pakeitimais siekiama numatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, būtų aiškiai numatyti kasmetiniame biudžeto patvirtinimo įstatyme.
Šios lėšos bus tikslingai skiriamos gyvybiškai svarbias funkcijas užtikrinančioms kanceliarijoms:
-
Prezidento kanceliarijai;
-
Seimo kanceliarijai;
-
Vyriausybės kanceliarijai.
Kas toliau? Svarstymai kelsis į rudens sesiją
Po pristatymo Seime šiems įstatymų projektams (Nr. XVP-1703, Nr. XVP-1705) buvo pritarta. Toliau iniciatyvą detaliai analizuos pagrindiniu paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Planuojama, kad parlamentarai prie šio valstybei svarbaus klausimo svarstymo Seimo posėdžių salėje sugrįš jau rudens sesijoje.
Sekite naujausią informaciją apie Lietuvos gynybos politikos ir įstatymų pakeitimus mūsų portale.