Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvauja Turkijos sostinėje Ankaroje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, kad šis susitikimas privalo tapti Aljanso susitelkimo, vienybės ir ryžto simboliu, aiškiai įvardijant ilgalaikes grėsmes euroatlantiniam saugumui.

„Dėl Rusijos mes nepuoselėjame jokių iliuzijų – ji gerbia tik karinę galią. Tačiau karinė galia – tai ne vien ginkluotė ar technika. Kremlius taip pat gerbia tvirtą politinę valią. Patikimas atgrasymas remiasi abiem šiais elementais“, – teigė Prezidentas, akcentuodamas, kad investicijos į gynybą yra vienintelis būdas užtikrinti taiką.

Investicijos į oro gynybą ir rytinio flango stiprinimas

G. Nausėda išskyrė, kad veiksmingiausias atgrasymas pasiekiamas tuomet, kai Europos ir JAV kariai petys į petį tarnauja NATO rytiniame flange. Lietuva aktyviai investuoja į priimančiosios šalies paramą, užtikrindama geriausias sąlygas sąjungininkams.

Vienas svarbiausių Lietuvos žingsnių – istorinis perėjimas nuo oro policijos prie realios oro gynybos misijos. Šalies vadovas paskelbė apie įspūdingus gynybos biudžeto planus:

• 2 mlrd. eurų per artimiausius metus bus investuoti į oro gynybą.

• 700 mln. eurų iš šios sumos bus skirta kovos su bepiločiais orlaiviais (dronais) pajėgumams stiprinti.

„Sąjungininkų oro pajėgų buvimas, pasirengus ginti, siunčia aiškią žinią Maskvai“, – sakė Lietuvos vadovas, dėkodamas prie misijos prisidedančioms šalims.

Lietuva – tarp NATO lyderių pagal gynybos finansavimą

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva demonstruoja išskirtinę lyderystę Aljanse pagal skiriamą finansavimą saugumui. Šių metų skaičiai gerokai viršija anksčiau Hagos viršūnių susitikime prisiimtus įsipareigojimus:

Šie finansiniai ištekliai sparčiai verčiami realiais kariniais pajėgumais. Lietuva aktyviai perka pažangiausią ginkluotę iš JAV bei Europos sąjungininkių, fiksuoja augantį stojančiųjų į kariuomenę skaičių, o iki 2030 metų planuoja suformuoti pilnai gynybai parengtą kovinę diviziją.

Europos atsakomybė ir skubi parama Ukrainai

G. Nausėdos teigimu, naujasis NATO kelrodis turi remtis principu „taika per stiprybę“. Jis paragino Europos valstybes prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir sklandžiai perskirstyti atsakomybes su JAV, siekiant tikslo – stiprios Europos stiprioje NATO.

Šalies vadovas taip pat priminė, kad euroatlantinis saugumas nebus visavertis be Ukrainos, o parama šiai šaliai yra geriausia investicija į ilgalaikę taiką.

Lietuva visiškai pritaria bendram NATO sąjungininkų įsipareigojimui skirti 70 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai 2026 metais ir tęsti ją tokiu pačiu mastu 2027 metais. Prie šio tikslo Lietuva prisidės ir toliau, įskaitant karinės įrangos įsigijimą iš JAV pagal PURL iniciatyvą.

„Esu įsitikinęs, kad kartu su JAV užtikrinsime, jog Europa ir ateities kartoms išliktų taikos, saugumo ir vilties žemynu“, – reziumavo Prezidentas Gitanas Nausėda.