NATO viršūnių susitikimas Ankaroje atvėrė naują puslapį Aljanso ir Lietuvos saugumo istorijoje. Lietuva, siekdama užtikrinti maksimalų efektyvumą ir pasirengimą šiuolaikinėms grėsmėms, pasirašė strateginį ketinimų protokolą dėl gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo. Maža to, mūsų šalis kartu su 10 kitų NATO sąjungininkių žengia įspūdingą žingsnį – jungiasi prie 5 mlrd. eurų vertės projekto, kuriuo bus įsigyti moderniausi stebėjimo orlaiviai „Saab GlobalEye“.

Šie sprendimai ne tik modernizuos bendrą Aljanso gynybos mašiną, bet ir tiesiogiai sustiprins Baltijos regiono bei rytinės NATO sienos saugumą.

Gynybos pramonės proveržis: REPEAD mechanizmas ir lankstesni pirkimai

Ankaroje pasirašytu dokumentu NATO šalys įsipareigojo iš esmės pertvarkyti ir sustiprinti nacionalinius gynybos pramonės bei gamybos pajėgumus. Pagrindinis šio susitarimo tikslas – užtikrinti, kad valstybių saugumo poreikiai būtų atliepiami greičiau ir veiksmingiau.

Esminiai ketinimų protokolo akcentai:

• Tiekimo grandinių atsparumas: Didinamas gynybos pramonės operatyvumas ir saugumas.

• Greitesni įsigijimai: Spartinamas svarbiausių karinių pajėgumų pirkimas ir jų diegimas kariuomenėse.

• Sąveikumas: Stiprinamas skirtingų šalių nacionalinių gynybos sistemų suderinamumas ir keitimasis ilgalaikio planavimo informacija.

Vienas didžiausių praktinių pokyčių – sprendimas steigti konkrečių pajėgumų įsigijimų koalicijas, pasitelkiant NATO paklausos agregavimo procesą (REPEAD). Šis mechanizmas leis koordinuoti daugiašalius pirkimus, derinti viešųjų pirkimų metodus ir sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikėms investicijoms. Pramonė galės veikti lanksčiau, o laikas nuo sutarties pasirašymo iki realios produkcijos pristatymo kariams reikšmingai sutrumpės.

Naujosios „akys danguje“: Lietuva jungiasi prie „Saab GlobalEye“ įsigijimo

Kartu su gynybos pramonės stiprinimu, Lietuva žengia į visiškai naują žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo lygį. Mūsų šalis, kartu su 10 NATO sąjungininkių (Belgija, Danija, Vokietija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Norvegija, Rumunija, Švedija, Kanada ir Latvija), prisiima lyderystę įsigyjant iki 10 modernių „Saab GlobalEye“ orlaivių.

Šis projektas, kurio bendra vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, yra tiesioginis Hagos viršūnių susitikime prisiimtų įsipareigojimų rezultatas. Naujieji orlaiviai papildys ir ilgainiui pakeis dešimtmečius NATO naudotus legendinius E-3A orlaivius su AWACS sistema, kurie iki šiol buvo vadinami Aljanso „akimis danguje“.

Kodėl „GlobalEye“ yra strateginis lūžis Baltijos regionui?

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad šis žingsnis tiesiogiai keičia Lietuvos saugumo situaciją:

„Praėjusiais metais apie 20 proc. AWACS darbo buvo skirta Baltijos regiono stebėjimui. Todėl Aljanso žvalgybos, stebėjimo ir valdymo pajėgumų stiprinimas tiesiogiai didins mūsų regiono saugumą ir rytinės NATO sienos stebėjimą. Šis projektas taip pat rodo, kad sąjungininkai ne tik naudojasi bendrais NATO pajėgumais, bet ir patys prisideda prie jų kūrimo.“

Kokiomis supergalimybėmis pasižymi „Saab GlobalEye“?

„GlobalEye“ nėra tiesiog paprastas žvalgybinis lėktuvas – tai realiose operacijose išbandyta, itin pažangi sistema, gebanti veikti kaip erdvės kontrolės centras ir ryšių retransliatorius.

Lietuvai tai yra kritinės svarbos pajėgumas. Konflikto ar krizės atveju ši sistema leis reaguoti akimirksniu, tiksliai vertinti situaciją ir efektyviai koordinuoti sąjungininkų veiksmus tiesiogiai ore.

Transatlantinis projektas su Europos lyderyste

Nors projektas išlieka transatlantinis ir jame numatytas svarbus JAV pramonės indėlis, pagrindinės atsakomybės ir lyderystės šįkart imasi Europos sąjungininkės bei Kanada. Tai rodo brandų Europos šalių požiūrį ir didėjančią atsakomybę už savo pačių kolektyvinę gynybą.

Planuojama, kad pirmuosius „Saab GlobalEye“ orlaivius NATO pasieks 2030–2031 metais. Šis ilgalaikis projektas ir bendri įsipareigojimai bus integruojami į šalių nacionalinius biudžetus bei viešųjų pirkimų sistemas, užtikrinant ilgalaikį Europos ir NATO gynybos pramonės stiprinimą.