Lietuvos audiovizualinis sektorius išgyvena aukso amžių. Remiantis asociacijos „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ duomenimis, 2025 metais šio sektoriaus apyvarta pasiekė rekordinę 208 mln. eurų sumą, o nuo 2017 m. metinis augimas vidutiniškai siekė 19 proc. Nuolatinis užsienio produkcijų dėmesys įrodė, kad šalyje netrūksta talentų.

Tačiau sparčią plėtrą stabdo infrastruktūros stoka – Vilniuje iki šiol nėra šiuolaikiškos, tarptautinius standartus atitinkančios kino studijos.

Problemai spręsti pasirašytas keturšalis memorandumas tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) bei asociacijos „Baltic Film & Creative Tech Cluster“. Nors tikslas iki 2030 m. sukurti modernią audiovizualinės gamybos bazę skamba patraukliai, projekto užkulisiai kelia svarbių klausimų.

Pagrindiniai projekto įsipareigojimai ir vaidmenys

Norint suprasti projekto mastą, verta pažvelgti, kaip pasiskirstė šalių atsakomybės:

Kur slypi didžiausi iššūkiai?

Nors institucijų atstovai vienbalsiai tvirtina, kad nauja studija padvigubins sektoriaus apimtis ir sukurs šimtus naujų darbo vietų, išsamesnė analizė atskleidžia keletą rizikos veiksnių.

1. „Litexpo“ teritorijos panaudojimas: viešojo intereso ir verslo sankirta

Planai peržiūrėti Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ strategiją ir pritaikyti ją kino studijai reikalauja ypatingo skaidrumo. „Litexpo“ yra valstybinės reikšmės objektas, skirtas parodoms ir renginiams. Bet koks teritorijos ar infrastruktūros paskirties keitimas gali sukelti interesų konfliktus arba apriboti kitų pramonės šakų galimybes naudotis šia erdve.

2. Valstybės svarbos statusas – subsidija ar tikra investicija?

Siekiant suteikti projektui valstybės svarbos projekto statusą, atveriamos durys lengvatiniam žemės gavimui ir supaprastintoms procedūroms. Visgi išlieka rizika, kad didelė finansinė ir administracinė našta kris ant mokesčių mokėtojų pečių, o pagrindinį pelną generuos privatūs investuotojai bei užsienio kino gigantai.

3. Atsipirkimas ir tarptautinė konkurencija

Rytų ir Centrinėje Europoje (pavyzdžiui, Vengrijoje ar Čekijoje) jau veikia didžiulės, gilias tradicijas turinčios kino studijos. Norint pritraukti A lygio projektus, neužteks tik pastatyti sienas – reikės išlaikyti itin konkurencingas mokestines lengvatas ir nuolatinį užimtumą ištisus metus. Jei tarptautinė rinkos konjunktūra pasikeis, kyla rizika turėti brangiai išlaikomą, bet nevisavertiškai apkrautą infrastruktūrą.

Perspektyvos: ko reikia siekiant realaus proveržio?

Kino studijos projektas Vilniuje neabejotinai turi potencialo tapti stipriu ekonominiu varikliu. Kad memorandumas neliktų tik popieriuje, o taps realiu proveržiu, būtina užtikrinti šiuos žingsnius:

• Skaidrų modelį: Tiksliai apibrėžti viešojo ir privataus sektoriaus (PPP) finansinį indėlį bei rizikų pasidalijimą.

• Tvarią urbanistinę viziją: Savivaldybės rengiama socioekonominė studija turi aiškiai atsakyti į klausimą, kaip naujasis objektas integruosis į miesto infrastruktūrą ir transporto srautus.

• Talentų išlaikymo strategiją: Infrastruktūra veikia tik tada, kai joje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Būtina paraleli investicija į vietos talentų ugdymą ir studijų programas.

 Memorandumo pasirašymas – reikalingas ir savalaikis žingsnis, atliepiantis augančio audiovizualinio sektoriaus poreikius. Tačiau tikrasis projekto testas bus ne pažadai, o gebėjimas suderinti viešąjį interesą su privačiu kapitalu, išvengiant nepagrįstų valstybės išlaidų.