Lietuvos Vyriausybė priėmė strateginį sprendimą, kuriuo nustatytos konkrečios valstybės institucijų užduotys, užtikrinsiančios atraminių maisto produktų prekybos vietų veikimą visuotinės ar dalinės mobilizacijos metu. Šis žingsnis žymi perėjimą nuo atraminių prekybos vietų modelio kūrimo prie jo praktinio įveiklinimo ir testavimo.

Pasak Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, itin svarbu ne tik apsibrėžti atramines prekybos vietas, bet ir užtikrinti nepertraukiamą visą veiklos grandinę – nuo produktų gamybos, žemės ūkio resursų ir tiekimo iki darbuotojų pasitelkimo bei saugaus atsiskaitymo.

207 atraminės prekybos vietos: kas tai ir kada įsigaliotų?

Šiuo metu Lietuvoje yra numatytos 207 maisto ir kitų būtiniausių prekių bei vaistų prekybos vietos.

• Kada bus paviešintas sąrašas? Ši informacija gyventojams taps prieinama tik paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją. Sąrašas bus skelbiamas Vyriausybės kanceliarijos interneto svetainėje ir per kitus oficialius informacinius kanalus.

• Atsiskaitymas be interneto ir elektros: Teisinis reguliavimas sudaro sąlygas pasirengti scenarijams, kai dėl techninių problemų ar elektros sutrikimų nėra ryšio su bankinėmis sistemomis. Gyventojai fizinėse vietose galės įsigyti būtiniausių prekių pagal Lietuvos banko ir mokėjimus reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką.

Trijų pakopų aprūpinimo maisto produktais sistema

Lietuvos pasiruošimas remiasi aiškiai struktūrizuota trijų pakopų sistema:

1. Valstybės rezervo atsargos: Kaupiamos nuolatinių viešųjų konkursų ir rezervavimo sutarčių pagrindu.

2. Atraminės prekybos vietos: Fizinės parduotuvės ir vaistinės visoje šalyje.

3. Verslo subjektai: Maisto produktų gamintojai, perdirbėjai, didmenininkai ir kiti ūkio subjektai.

Žemės ūkio ministerija sudaro mobilizacinio užsakymo sutartis tiek su prekybininkais, tiek su gamybą vykdančiomis įmonėmis. Taip pat nuolat kaupiami duomenys apie šalies gamybos pajėgumus bei užtikrinamas valstybės rezervo atsargų papildymas.

Garantijos verslui ir maisto pramonės pajėgumai

Lietuvos maisto gamintojai turi pakankamai pajėgumų visiškai aprūpinti šalies gyventojus maistu net ir didelės krizės atveju. Tačiau siekiant išlaikyti infrastruktūros tvarumą, maisto tiekimo grandinėje dalyvaujančioms įmonėms valstybė suteikia svarbias garantijas:

• Civilinis mobilizacinio personalo rezervas: Svarbiausi įmonių darbuotojai nebus mobilizuojami į ginkluotąsias pajėgas ir tęs darbą gamyboje ar tiekime.

• Infrastruktūros apsauga: Užtikrinamas padidintas objektų saugumas.

• Elektros tiekimas: Suteikiamas prioritetas elektros energijos atkūrimui.

• Logistika ir valdymas: Sudaromi saugūs tiekimo maršrutai, užtikrinama gyventojų srautų kontrolė ir garantuojami atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis neprisijungus prie interneto.

NVO vaidmuo ir pasirengimo pratybos

Gyventojams, kurie patys negalės atvykti į atramines prekybos vietas, maisto pristatymą planuojama organizuoti pasitelkiant nevyriausybines organizacijas.

Šis modelis kasmet praktiškai išbandomas nacionalinėse mobilizacinėse pratybose „Vyčio skliautas“. Procesuose aktyviai bendradarbiauja:

• Lietuvos Raudonasis Kryžius

• „Maisto bankas“

• Lietuvos „Caritas“

• Maltos ordino pagalbos tarnyba (Maltiečiai)

• Lietuvos šaulių sąjunga

Valstybės institucijų ir verslo subjektų išankstiniai pasirengimo darbai garantuoja, kad atėjus kriziniam laikotarpiui visi būtiniausių prekių tiekimo mechanizmai veiks sklandžiai ir be trikdžių.