EIMIN „3i“ planas: ar įmanoma iki 2030 m. darbo našumą padidinti iki 90 % ES vidurkio?

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), vadovaujama ministro Edvino Grikšo, pristatė XXI Lietuvos Vyriausybės programos priemonių planą bei atnaujintą strateginį ekonomikos transformacijos modelį „3i“ (Inovacijos, Investicijos, Institucijos). Pagrindinis ministerijos iškeltas tikslas skamba įspūdingai – iki 2030 metų siekiama užtikrinti, kad kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Nors dialogo su verslu ir mokslo bendruomene paieškos yra sveikintinas žingsnis, atidesnė pateiktų rodiklių ir priemonių analizė kelia nemažai klausimų. Ar iškelti tikslai yra pagrįsti realiomis priemonėmis, ar tai tėra ambicingas politinis pareiškimas?

1. Inovacijos: ar pavyks perslaužti Lietuvos darbo našumo kreivę?

Pagal ministerijos planą, inovacijos įvardijamos kaip pagrindinis aukštos pridėtinės vertės ekonomikos variklis. Planuojama, kad iki 2030 m. įgyvendintos priemonės leis:

Padidinti šalies darbo našumą nuo 70 iki 90 proc. ES vidurkio;
Dvigubai išauginti startuolių skaičių;
Sutvirtinti dirbtinio intelekto (DI) ir mokslinių tyrimų (MTEP) ekosistemą.

Analitinis žvilgsnis:

Darbo našumo šuolis nuo 70% iki 90% ES vidurkio per kelerius metus yra itin didelis iššūkis. Lietuva ilgą laiką susiduria su problema, kai investicijos į MTEP ne visada virsmingai transformuojasi į komerciškai sėkmingus produktus. Nors startuolių dvigubinimas skamba patraukliai, vien kiekybinis augimas negarantuoja kokybės – be gilaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei rizikos kapitalo prieinamumo, daugelis naujų iniciatyvų rizikuoja netapti tvariomis.

2. Investicijos ir regionai: 30 proc. tikslas tarp norų ir realybės

Antroji kryptis – investicijos – orientuota į tvarią regioninę plėtrą. EIMIN kelia tikslą, kad 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šiam tikslui pasiekti numatyta:

Vystyti Laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) ir pramonės parkus;
Plėsti verslo erdvių „Spiečius“ tinklą;
Mažinti kliūtis užsienio ir vietos investuotojams.

Analitinis žvilgsnis:

Lietuvos regionai jau dešimtmečius susiduria su demografiniais iššūkiais ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Nors infrastruktūros (LEZ, pramonės parkų) vystymas ir „Spiečių“ plėtra yra svarbūs instrumentai, jie neišsprendžia esminio investuotojų klausimo: iš kur paimti aukštos kvalifikacijos darbuotojų už didžiųjų miestų ribų? Bez regioninės švietimo sistemos reformos ir talentų pritraukimo strategijos, 30 proc. rodiklis gali likti sunkiai pasiekiamas.

3. Institucijos: biurokratijos mažinimas ir DI viešajame sektoriuje

Trečioji plano ašis – institucijos. Ministerija žada tapti tikra verslo partnere ir iki 2030 m. pasiekti:

35 proc. sumažinti administracinę naštą verslui;
Dvigubai pagreitinti viešųjų paslaugų teikimą;
Integraliai diegti dirbtinį intelektą viešajame sektoriuje.

+-----------------------------------------------------------------------+
|                       „3i“ STRATEGIJOS TIKSLAI                       |
+-----------------------------------+-----------------------------------+
| Rodiklis                          | Tikslas iki 2030 m.               |
+-----------------------------------+-----------------------------------+
| Aukštos pridėtinės vertės vietos  | 50% visų darbo vietų              |
| Darbo našumas (ES vidurkis)       | Augimas nuo 70% iki 90%           |
| Naujos investicijos regionuose    | 30% visų investicijų              |
| Administracinė našta verslui      | Sumažinimas 35%                   |
+-----------------------------------+-----------------------------------+

Analitiko žvilgsnis:

Viešojo sektoriaus skaitmenizacija ir biurokratijos mažinimas žadamas kiekvienos Vyriausybės kadencijos metu. Administracinės naštos sumažinimas trečdaliu ir paslaugų pagreitinimas du kartus pareikalaus ne tik technologinių sprendimų, bet ir pačių valstybės įstaigų procesų esminio peržiūrėjimo, kas istoriškai vyksta itin lėtai.

Gynybos pramonė: „MiltechSandBox“ ir saugumo prioritetai

Teigiamas ir laiku žengiamas žingsnis – išskirtinis dėmesys šalies gynybos ir saugumo pramonei. Ministerijos planuose numatyta sukurti „MiltechSandBox“ – platformą, skirtą gynybos produktų ir technologijų skatinimui, testavimui bei prototipavimui.

Ši iniciatyva, atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją, yra kritiškai svarbi. Ji gali tapti ne tik saugumo garantu, bet ir nauju varikliu Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriui.

Išvada: dialogas yra, laukia darbų išbandymas

Daugiau nei 60 verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus organizacijų įtraukimas į EIMIN pristatymą rodo norą kurti atvirą dialogą. Visgi, „3i“ strategija ir jos rodikliai iškelia itin aukštą kartelę.

Nuo to, kaip tiksliai bus įgyvendintos konkrečios priemonės ir ar pavyks suvaldyti struktūrines rizikas (darbo jėgos trūkumą regionuose, lėtą viešojo sektoriaus transformaciją), priklausys, ar iki 2030 m. Lietuva iš tiesų taps aukštos pridėtinės vertės ekonomikos šalimi, ar „3i“ papildys dar vieno neįgyvendinto popierinio plano lentyną.