Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) paskelbė skirianti 70 tūkst. eurų finansavimą 20-iai atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių ir asociacijų projektų. Už šias valstybės biudžeto lėšas Lietuvos turizmo sektoriaus atstovai vyks į tarptautines parodas bei verslo renginius, kuriuose pristatys šalį kaip saugią, patrauklią ir tvarią kelionių kryptį.
Nors ministerijos vadovybė pabrėžia, kad užsienio turistų išlaidos kuria tiesioginę pridėtinę vertę apgyvendinimo, maitinimo ir kultūros sektoriams, kyla pagrįstas klausimas: ar tokio dydžio finansinė injekcija gebės iš esmės pakeisti Lietuvos žinomumo žemėlapį ir atverti naujas rinkas?
70 tūkstančių eurų 20-iai projektų: matematika, kuri verčia abejoti
Pažvelgus į skaičius giliau, išryškėja analitinė prieštara. Jei 70 000 eurų sumą padalytume 20-iai patvirtintų projektų, vienam projektui vidutiniškai tenka vos 3 500 eurų.
Šiuolaikinėje tarptautinėje turizmo rinkoje tai yra itin skurdi suma:
-
Stendo nuoma ir įrengimas: Didžiosiose tarptautinėse parodose (pvz., ITB Berlin, WTM London) vien stendo vieta atsieina nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.
-
Logistika ir komandiruotės: Skrydžiai, apgyvendinimas bei atstovų dienpinigiai kelių dienų renginyje greitai išsekina kelių tūkstančių eurų biudžetą.
-
Rinkodaros medžiaga: Profesionalus skaitmeninis ir fizinis šalies pristatymas reikalauja papildomų investicijų.
Toks finansavimo išbarstymas smulkiomis sumomis rizikuoja tapti „simboline parama“, kuri padengia tik dalį kelionės išlaidų, tačiau nesudaro sąlygų sukurti masinio ir pastebimo Lietuvos įvaizdžio pasauliniu mastu.
Geopolitinis kontekstas ir komunikacijos iššūkiai
Ministerijos teigimu, Lietuva bus pristatoma kaip patraukli ir – svarbiausia – saugi kelionių kryptis. Rytų Europos regione tvyrant geopolitinei įtampai, saugumo naratyvas iš tiesų yra gyvybiškai svarbus atvykstamajam turizmui.
Vakarų Europos ir tolimųjų rinkų (JAV, Azijos) keliautojai bei kelionių organizatoriai vis dar linkę Baltijos šalis vertinti per padidintos rizikos prizmę. Todėl vien tik dalyvavimo parodose nepakanka – reikalinga aktyvi, tikslinė ir nuolatinė komunikacija, griaunanti neigiamus mitus. Ar pavieniai atstovai su minimaliais biudžetais pajėgs užgožti geopolitinį triukšmą? Tai išlieka atviras klausimas.
Kur slypi didžiausias potencialas?
Nepaisant biudžeto ribotumo, priemonė „Vystyti turizmo infrastruktūrą ir plėtoti rinkodaros priemones“ turi ir stipriųjų pusių, jeigu lėšos bus panaudotos itin tikslingai:
-
B2B (verslas verslui) ryšiai: Smulkesniems kelionių organizatoriams tiesioginiai susitikimai su užsienio agentūromis yra efektyviausias būdas įtraukti Lietuvą į kelionių paketus.
-
Nišinis turizmas: Lietuva turi stiprių kortų – konferencinį (MICE), kultūrinį, pažintinį bei tvarųjį turizmą. Akcentuojant aukštos pridėtinės vertės turistus (kurie išleidžia daugiau ir apsistoja ilgiau), net ir maža investicija gali atnešti apčiuopiamą grąžą.
Apibendrinant: Būtinas perėjimas prie ilgalaikės strategijos
Finansavimo skyrimas atvykstamojo turizmo sektoriui yra teigiamas signalas, rodantis, kad valstybė suvokia turizmo svarbą šalies bendrajam vidaus produktui (BVP). Tačiau norint pasiekti proveržį:
-
Finansavimas turi būti konsoliduotas: Užuot skaidžius biudžetą dešimtims smulkių iniciatyvų, efektyviau būtų investuoti į kelis didelius, aukšto poveikio projektus ar bendrus šalies stendus.
-
Lėšos turi siejatis su griežtais ROI (investicijų grąžos) rodikliais: Svarbu vertinti ne dalyvavimo parodose faktą, o pasirašytas sutartis ir atvykusių turistų srautus.
70 tūkst. eurų gali tapti geru postūmiu kelioms įmonėms, tačiau strateginiam Lietuvos turizmo šuoliui ateityje prireiks kur kas drąsesnių ir finansiškai svaresnių sprendimų.