Regiono saugumo stiprinimas, oro gynybos pajėgumų plėtra ir pasirengimas atremti hibridines grėsmes išlieka svarbiausiais Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės prioritetais. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno vizitas Varšuvoje ir susitikimas su Lenkijos vicepremjeru bei gynybos ministru Władysławu Kosiniaku-Kamyszu pažymėjo reikšmingą etapą konkrečių ginkluotės pirkimų ir bendros gynybos koordinavimo srityje.

Artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Piorun“ – finišo tiesiojoje

Vienas pagrindinių dvišalio susitikimo akcentų – baigiamasis Lenkijoje gaminamų artimojo nuotolio nešiojamųjų oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimo etapas. Šios sistemos, praktikoje įrodžiusios savo efektyvumą prieš žemai skraidančius taikinius ir bepiločius orlaivius, reikšmingai sustiprins Lietuvos kariuomenės pasirengimą reaguoti į oro erdvės pažeidimus.

„Lietuvos ir Lenkijos saugumas yra neatsiejamas, todėl mūsų bendravimas turi būti grindžiamas ne tik bendrais tikslais, bet ir konkrečiais veiksmais. Vienas svarbiausių mūsų prioritetų – stiprinti oro gynybą. Kartu turime dalytis patirtimi, koordinuoti institucijų veiksmus“, – pabrėžė ministras R. Kaunas.

Be oro gynybos pajėgumų, derybose iškeltas ir didelis inžinerinių priemonių – minų – poreikis, skirtas stiprinti pasienio apsaugą bei kurti efektyvias kontrmobilumo priemones rytiniame flange.

Bendras atsakas į hibridines atakas ir dronų incidentus

Susitikime daug dėmesio skirta nuolat kylančioms Rusijos grėsmėms, intensyvėjančioms hibridinėms provokacijoms ir pastarojo meto bepiločių orlaivių incidentams abiejų šalių oro erdvėje. Ministrai sutarė glaudžiau koordinuoti veiksmus saugant kritinę infrastruktūrą ir vystant modernius kovos su dronais (C-UAS) pajėgumus.

R. Kaunas padėkojo Lenkijai už svarų indėlį į Baltijos šalių saugumą – nuolatinį dalyvavimą NATO oro policijos misijoje bei bendras karines pratybas. Taip pat aptartas nuolatinis JAV karinis buvimas rytiniame Aljanso sparne, išliekantis kertiniu atgrasymo garantu.

Žvelgdamas į Lietuvos pasirengimą 2027 m. pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, ministras išskyrė tris gynybos prioritetus:

• Visapusišką ir nepertraukiamą paramą Ukrainai;

• Europos gynybos pramonės gamybos pajėgumų didinimą;

• Tvarų, ilgalaikį valstybių narių gynybos finansavimą.

NATO atsakas: „Block, blunt and break“ strategija

Vizito metu R. Kaunas dalyvavo tarptautiniame Varšuvos saugumo forume, kur vyko diskusijos apie greitesnį gynybos investicijų pavertimą realia karine galia. Forume NATO pajėgų Europoje vadovas Alexus G. Grynkewich pristatė Aljanso gynybos doktriną, paremtą trijų pakopų principu – „Block, blunt and break“:

1. Blokavimas (Block): priešakinės NATO pajėgos blokuoja bet kokius priešo judėjimus ties pačia Aljanso siena.

2. Slopinimas (Blunt): integruoti oro ir jūrų pajėgumai neutralizuoja ir stabdo judančias priešiškas pajėgas.

3. Laužymas (Break): jei agresija nesiliauja, pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI) ir tolimojo nuotolio precizines technologijas, smūgiuojama giliai į priešo teritoriją, naikinant logistikos centrus, vadavietes ir agresiją palaikančią infrastruktūrą.

Aljanso atstovai pabrėžia, kad pirminis tikslas išlieka atgrasymas be tiesioginio konflikto – bet kokia ataka turi būti sustabdyta dar prieš prasidedant plataus masto veiksmams.

Atsižvelgiant į JAV karių rotacijas Lietuvoje, generolas A. G. Grynkewich buvo pakviestas artimiausiu metu apsilankyti mūsų šalyje, taip dar kartą patvirtinant tvirtą sąjungininkų įsipareigojimą regiono saugumui.